Patarimai vienuoliktokui: kaip nepadaryti klaidų renkantis specialybę
Vie­ną svar­biau­sių gy­ve­ni­mo spren­di­mų – ko­kią pro­fe­si­ją pa­si­rink­ti – ten­ka da­ry­ti pa­ly­gin­ti anks­ty­va­me am­žiu­je, dar prieš 16‑ą­jį gim­ta­die­nį. Ką bū­ti­na ži­no­ti, kad įlip­tu­me į sa­vo ro­ges?

Kadangi sprendimą dėl būsimos profesijos reikia priimti labai anksti, žmonės dažnai suklysta. „Amžius būtų pliusas, jei jaunuoliai būtų tinkamai parengti. Tačiau šis reikalas dažniausiai paliekamas savieigai. Esama vien pavienių organizacijų iniciatyvų, tačiau valstybinės politikos, sistemos – nėra“, ‑ pabrėžė Kauno psichologijos paslaugų centre dirbantis psichologas Algimantas Smailys. 33 metų psichologo darbo patirtį turintis A. Smailys jau 20 metų konsultuoja moksleivius profesijos pasirinkimo klausimais, kaip profesinio orientavimo ir personalo atrankos specialistas dalyvauja Kauno teritorinės darbo biržos projekte „Atrask save“.

Algimantas Smailys: „Net ir tokiu atveju, kai paauglys jau yra apsisprendęs, paprastai mėgstu sudrumsti vandenį – klausiu, ar jaunuolis susipažino su visu profesijų sąrašu, įvertino jį, pasiteirauju, ką jis mano apie vieną ar kitą profesiją.“

Keturi etapai

Psichologo teigimu, profesijos rinkimasis vyksta keturiais etapais. Pirmasis – padrikas, lydimas dvejonių: galbūt rinktis tą, o gal aną, tačiau argumentų dar neturima arba jie būna vaikiški. Antrasis – išankstinis, sulaukus 14‑15 metų, kai tam tikra profesija palieka įspūdį pamačius filmą, perskaičius knygą ar išgirdus įdomų pasakojimą. Tai emocinis pasirinkimas.

Trečiasis etapas – konkretesnis, išbandoma jaunuolį dominanti profesija ir mėginama susidaryti realų vaizdą apie pasirinktą darbą. Šiame etape paprastai kyla abejonių: ar mano būdas tam tinkamas, ar sugebėsiu. A. Smailio žodžiais, atsiranda ir supratimas, kad iš „meniu“ buvo pasirinktas pirmasis „patiekalas“, nepasigilinus, o kas gi dar siūloma. Šis etapas, beje, yra sunkiausias, nes iš sudominusių 10–15 profesijų, atmetant daugelį, liekama prie vieno pasirinkimo arba grįžtama prie pirminio. Žodžiu, apsisprendžiama, į kokias roges ropštis.

Ir tik ketvirtajame etape paprastai planuojama, kaip pasiekti tikslą.

Aštuonių žingsnių programa

A. Smailio paklausėme, kaip reikėtų elgtis jaunuoliui, kad vienas svarbiausių jo gyvenimo pasirinkimų netaptų viso darbingo amžiaus nusivylimu. Psichologas išskyrė kelis pagrindinius žingsnius, kuriuos turėtų žengti jaunas žmogus:

1. Išsiaiškinti, kokiems dalykams jis yra gabus, kokie jo pomėgiai.

2. Pasitikrinti, ar pasirinktai profesijai tinka pagal asmenybės tipą ir gebėjimus.

3. Sužinoti kuo daugiau informacijos apie pasirinktą profesiją.

4. Išmėginti ją praktiškai.

5. Susirinkti informaciją, ar pasirinkta profesija paklausi darbo rinkoje.

6. Pasidomėti profesijų įvairove.

7. Įsitikinus, kad apsispręsta teisingai, atsakingai pasirinkti mokykloje dėstomus dalykus.

8. Surinkti kuo daugiau informacijos apie visas mokymo įstaigas, rengiančias šios srities specialistus.

A. Smailio žodžiais, paprastai šešiolikmečiai renkasi iš to, ką žino: tėvų, brolių, seserų, artimų giminaičių, kaimynų profesijų./ Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Kas pagelbės?

A. Smailio nuomone, iniciatyvos nukreipti jaunuolį tinkama linkme pirmiausia turėtų imtis tėvai. „Tačiau jie dažniausiai neturi reikiamos kompetencijos. Tėvams juk nepatikima vaikus mokyti chemijos, fizikos – tam yra mokykla, sukurta valstybinė sistema. Pasaulis sparčiai keičiasi, dėl kartų skirtumo tėvai tikrai nebus geriausi patarėjai“, ‑ įsitikinęs pašnekovas.

Pirmiems dviem profesijos pasirinkimo žingsniams įveikti verta kreiptis į specialistus. Jie moksleiviams pasiūlys atlikti gebėjimų, profesinio tipo ir interesų tyrimus. Testai yra pritaikyti amžiaus grupėms, į juos atsakyti užtrunka apie 1,5 valandos. „Kitą dieną, kai testų rezultatai jau apibendrinti, moksleivius į konsultaciją kviečiame ateiti kartu su tėvais, aptariame rezultatus, aiškinamės patirtis, profesijos pasirinkimo idėjas, nustatome, kokiame apsisprendimo etape tuo momentu yra jaunas žmogus“, ‑ pasakojo psichologas.

„Tada įvardijama tinkamiausia studijų kryptis. Retai atsitinka taip, kad pasakome, jog tinkamiausia ši ar kita profesija. Nebent paauglys jau yra apsisprendęs ir nori tik pasitikrinti, ar pasirinko tinkamai. Tačiau ir tokiu atveju paprastai mėgstu sudrumsti vandenį – klausiu, ar jaunuolis susipažino su visu profesijų sąrašu, įvertino jį, pasiteirauju, ką jis mano apie vieną ar kitą profesiją“, ‑ sakė A. Smailys.

Likusieji šeši žingsniai – namų darbai. Specialistai tik nurodo, kokiuose interneto puslapiuose reikėtų ieškoti informacijos apie konkrečią profesiją ar kur rasti profesijų sąrašą.

Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 400 įvairių profesijų. Tačiau, A. Smailio žodžiais, paprastai šešiolikmečiai renkasi iš to, su kuo yra susidūrę: tėvų, brolių, seserų, artimų giminaičių, kaimynų profesijų. „Tiesa, kai kurie jaunuoliai būna pasidomėję profesijų sąrašu, tačiau ir jiems dažnai būna staigmena specialistų nurodyti interneto svetainių adresai“, ‑ teigė psichologas.

A. Smailys ypač pabrėžė pasitikrinimo svarbą. „Apie 14–16 metus tik formuojasi paauglių interesai, kai kurios sritys jiems tampa patrauklesnės. Jie gali turėti informacijos apie pasirinktą specialybę, tačiau tik retas būna ją praktiškai išbandęs. Jei paauglys nedalyvauja savanorystės, užklasinėje, atvirų durų dienų įmonėse ir panašioje veikloje, kur jis gali pasitikrinti, jo pasirinkimas gali būti netinkamas“, ‑ pabrėžė pašnekovas.