Nepaisant kritikos švietimo reformos nežada stabdyti
Mo­kyk­li­nių re­zul­ta­tų svar­ba sto­jant į uni­ver­si­te­tus bus di­di­na­ma pert­var­kius bend­rą­jį ug­dy­mą ir tin­ka­mai pa­si­ren­gus po­ky­čiams, sa­ko švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­tras Gied­rius Vi­liū­nas. Mi­nis­te­ri­jos pla­nus di­din­ti mo­kyk­li­nių re­zul­ta­tų įta­ką sto­ji­mui į aukš­tą­sias mo­kyk­las šią sa­vai­tę su­kri­ti­ka­vo Moks­lo ir stu­di­jų ste­bė­se­nos ir ana­li­zės cen­tras (MOS­TA), pa­va­di­nęs pla­nus plės­ti kau­pia­mą­jį ba­lą per­ne­lyg dras­tiš­kais.

Pasak G. Viliūno, didinti mokymosi rezultatų vaidmenį stojimo procese būtina, tačiau jis sutinka, kad prieš tai darant, būtina pasirengti.

„Mokykliniai rezultatai yra labai nelygiaverčiai – kaip rodo jų palyginimas su valstybinių brandos egzaminų rezultatais, priklausomai nuo regiono, nuo mokyklos, mokymo kokybė gali skirtis labai smarkiai. Taigi, tolimesniems pokyčiams priėmimo sistemoje reikia pasirengti – tobulinant vertinimo sistemą mokyklose, pertvarkant bendrąjį ugdymą kaupiamojo vertinimo linkme, toliau tobulinant mokytojų rengimą“, – BNS ministerijos atsiųstame komentare sako viceministras.

Ministerija anksčiau yra skelbusi, kad sieks plėsti kaupiamąjį vertinimą.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tuomet sakė, kad kaupiamasis vertinimas susidės iš dviejų dalių – dalykų vidurkių ir brandos darbo arba tos veiklos, kurios yra numatytos kaip savanoriška veikla ar dalyvavimas sporto, muzikos ar kitose veiklose.

Ministrė nurodė, kad procentinis pasidalijimas tarp šių veiklų ir brandos egzaminų yra diskusijų klausimas.

MOSTA šią savaitę skelbtais duomenimis, šiuo metu planuojama, kad stojant į aukštąsias mokyklas 30 proc. kaupiamojo konkursinio balo sudarys paskutinių klasių pažymių vidurkis, 10 proc. baigiamojo darbo vertinimas, o egzaminų įvertinimai – 60 proc.

Centro specialistų vertinimu, pernelyg staigūs ir drastiški pokyčiai gali pabloginti moksleivių, jų tėvų ir mokytojų santykius, nes mokytojai jaus spaudimą rašyti geresnius pažymius.

Be to, sumažėtų berniukų galimybes įstoti į kai kurias didžiausius konkursus turinčias studijų programas, nes pagal pažymius berniukai vidutiniškai nusileidžia mergaitėms visuose dešimt vertinamų dalykų, tuo tarpu laikant brandos egzaminus penkis iš jų mergaitės išlaikė kur kas geriau nei berniukai, du egzaminai išlaikyti apylygiai, o tris egzaminus berniukai išlaikė geriau nei mergaitės.

Vis dėlto MOSTA pritaria, kad reikėtų mažinti valstybinių brandos egzaminų svarbą, stojant į aukštąsias mokyklas, nes tai galėtų turėti teigiamos įtakos aukštojo mokslo prieinamumui moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų.

MOSTA siūlo prie naujovių pereiti palaipsniui. Pavyzdžiui, numatant, kad 2021 metais paskutinių klasių pažymių vidurkiai sudarys ne 30 proc., o 10 proc. kaupiamojo balo.

Pasak viceministro, kadangi minimalūs rodikliai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tvirtinami prieš dvejus metus, dėl minimalių rodiklių stojant į aukštąsias mokyklas 2021 metais bus apsispręsta kitąmet.

Jo teigimu, žingsnis link kaupiamojo vertinimo žengtas jau šiemet, sudarius stojantiesiems galimybę gauti papildomų balų už brandos darbą.

2019 ir 2020 metais galios prieš dvejus metus patvirtinti minimalūs rodikliai, kuriais palaipsniui toliau einama nuo brandos egzaminų prie kaupiamojo vertinimo sistemos.