Neigiamo įvertinimo sulaukusį EHU toliau rems ES
Nors ir ne­igia­mai įver­tin­tas, Eu­ro­pos Hu­ma­ni­ta­ri­nis uni­ver­si­te­tas gaus fi­nan­sa­vi­mą iš Eu­ro­pos iki 2019 me­tų.  

Europos Sąjunga (ES) kol kas toliau rems neigiamo ekspertų vertinimo sulaukusį Vilniuje veikiantį Europos humanitarinį universitetą (EHU), kur daugiausia studijuoja baltarusiai.

„Europos Sąjunga yra pasirašiusi susitarimą su Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūra (SIDA), jis galioja iki 2019 metų spalio ir pagal jį teikiama parama Europos humanitariniam universitetui. Poziciją dėl tolesnio finansavimo Europos Sąjunga priims atsižvelgdama į pokyčius per artimiausius pusantrų metų ir į susitarimą su Studijų kokybės vertinimo centru“, – BNS teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė.

Ji pažymėjo, kad EHU pastaraisiais metais vykdė svarbias reformas ir ketina toliau jas tęsti, todėl tikimasi „teigiamų rezultatų“.

Apie neigiamą šios aukštosios mokyklos įvertinimą pernai gruodžio pabaigoje paskelbęs Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) sako, kad toks įvertinimas yra pagrindas panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

2014 metais EHU veikla taip pat įvertinta neigiamai, tuomet universitetas akredituotas tik trejiems metams. Naujoje ataskaitoje neigiamai įvertintas EHU strateginis valdymas bei mokslo ir (arba) meno veikla.

„Ekspertų nuomone, reikia aiškaus apsisprendimo tarp EHU kaip politinio projekto ir universiteto. Trumpalaikis finansavimas tinkamesnis politiniam projektui; pagrindinė EHU išliekanti rizika – tai universiteto finansavimas. Tokio modelio universitetas susiduria su sunkumais, kai reikia veikti teisinėje aplinkoje, kur reikalaujama, kad universitete būtų tiek vykdomas mokymas ir mokymasis, tiek vystoma tarptautinio lygio mokslinė veikla ir užtikrinama šių veiklų kokybė. Universiteto tvarumas tokiomis aplinkybėmis kelia abejonių, nes jo neįmanoma numatyti ir žinoti“, – paskelbė vertintojai.

Anot jų, universitetas neturi aiškios mokslo veiklos strategijos, egzistuoja strategijos dalys, ambicijų sąrašas be aiškaus strategijos valdymo ir finansavimo plano, kuris palaikytų mokslo veiklos augimą.

EHU sako nesutinkantis su neigiamais universiteto institucinio vertinimo rezultatais. Anot universiteto vadovybės, reformos, įgyvendintos 2015–2017 metais, padarė esminę įtaką universiteto strateginio valdymo, studijų ir mokslo plėtrai, ką pripažino ir universiteto donorai šių metų lapkritį vykusioje Donorų konferencijoje praėjusį lapkritį.

Universitetas taip pat paskelbė pateikęs Švietimo ir mokslo ministerijai oficialų pasiūlymą dėl abipusiai priimtino susitarimo, leisiančio baltarusių universitetui tęsti veiklą Vilniuje.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas teigia, kad dėl universiteto likimo bus apsispręsta iki vasario pabaigos.

„Pagal galiojančius teisės aktus ministerija turi priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas panaikinimo iki 2018 metų vasario 26 dienos. Iki teisės aktų nustatyto termino sprendimas bus priimtas. Ministerija supranta EHU unikalumą ir siekia padėti į Lietuvą atvykusiems Baltarusijos piliečiams įgyti kokybišką europietišką išsilavinimą“, – sausio viduryje BNS teigė viceministras.

EHU – privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. 2004 metais universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių. Šiuo metu EHU studijuoja beveik 800 studentų, iš jų 95 proc. sudaro baltarusiai.

Tarp universiteto donorų taip pat yra Lietuvos Vyriausybė, priemones ir renka paramą EHU telkia JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Friends of EHU“, speciali Vokietijoje įsteigta organizacija.