Mokytojų rengime – sena gera taisyklė: kokybė, o ne kiekybė
Sta­bi­liai au­gant eko­no­mi­niams ša­lies ro­dik­liams, vi­suo­me­nės akys ima kryp­ti į ki­tas sėk­min­gam vals­ty­bės gy­va­vi­mui bū­ti­nas sri­tis. Pa­sta­ruo­ju me­tu švie­ti­mas tam­pa ta te­ma, ku­ri at­si­du­ria vi­suo­ti­nio do­mė­ji­mo­si smai­ga­ly­je. Mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mo, spe­cia­ly­bės pres­ti­žo klau­si­mai aud­ri­na vi­suo­me­nę. Spe­cia­lis­tai dis­ku­tuo­ja, ku­ria link­me tu­ri ju­dė­ti Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­ma, su­si­dur­da­ma su mo­der­naus pa­sau­lio iš­šū­kiais. Tė­vai ne­ri­mau­ja dėl vai­kų švie­ti­mo ko­ky­bės. Tuo tar­pu mo­ky­to­jų bend­ruo­me­nė skam­bi­na ne­ri­mo var­pais, sa­ky­da­mi, kad ne­tru­kus aps­kri­tai ga­li­me pri­trūk­ti pe­da­go­gų, jei si­tua­ci­ja ne­si­keis iš es­mės.

Skaičiuojama, kad kasmet į pedagogikos studijas įstoja mokytis iki 1000 studentų, bet tik apie ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo renkasi darbą pagal profesiją. Itin trūksta pradinių klasių, gamtos, tiksliųjų, anglų kalbos mokytojų. Ypač su dideliu specialistų stygiumi susiduria regionų mokyklos. Tarp dabar dirbančių mokytojų yra tik 7 proc. jaunų specialistų. Likę – studijas baigę dar sovietmečiu. Beveik 50 proc. dirbančiųjų mokytojų yra sulaukę 50-ties metų ir vyresni. Šiuo metu 6 proc. visų dirbančių mokytojų yra pensinio amžiaus. Prognozuojama, kad 2022 m. šis rodiklis išaugs iki 20 procentų.

Danijoje problemos tos pačios

Mokytojų rengimas – sudėtingas, net ir stiprias švietimo sistemas turinčiose valstybėse pakankamai iššūkių keliantis klausimas. Į Lietuvos mokytojų forumą Vadovams skirtoje dalyje skaityti pranešimo atvykstantis Danijos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Clausas Hjortdalis teigia, kad, nors Danijos švietimo sistema pripažįstama viena geriausių pasaulyje, čia apstu spręstinų klausimų, ypač mokytojų rengimo srityje.

„Nors Danijoje mokytojų atlyginimai yra pakankamai geri, tačiau, lyginant su kitų profesijų atstovų gaunamu darbo užmokesčiu, jie nėra labai patrauklūs. Visgi apsisprendimą rinktis mokytojo profesiją dažniausiai nulemia ne atlyginimo, o pašaukimo klausimas“, – sako K. Hjortdalis.

Pasak jo, Danijoje taip pat viena opiausių problemų švietimo sistemoje – per mažas kiekis jaunuolių, besirenkančių mokytojo profesiją. „Danija, kaip ir visa Europa, susiduria su tokiomis pat demografinėmis problemomis. Visuomenė sensta. Tad valstybės tarnautojų, kartu ir mokytojų, ima trūkti. Ir, tiesą sakant, Danijai kyla sunkumų su šiuo iššūkiu susidoroti. Tam skiriama gerokai mažiau dėmesio, nei reikėtų“, – teigia K. Hjortdalis. Nors čia pat priduria, kad vis tik universitetai ir kolegijos, ruošiantys pedagogus, vykdo gana aktyvias informacines kampanijas, skatinančias jaunuolius rinktis pedagogo profesiją.

Vieną patarimą K. Hjortdalis turi ir Lietuvai. „Jei norite pritraukti daugiau jaunimo į švietimo sistemą, turite galvoti apie studijuojančių pedagogiką gerovę. Net gi toks paprastas sprendimas, kaip geros modernios gyvenimo sąlygos, daugiau demokratijos studijų programose, aktyvesnis potencialių darbdavių įsitraukimas gali patraukti daugiau jaunų žmonių rinktis šias studijas.“

Lietuva – reformų kelyje

Švietimo pertvarkoje Lietuvoje itin svarbus vaidmuo skiriamas būtent pedagogų rengimui. Tikimasi, kad neseniai įkurtų pedagogus rengiančių centrų sėkmingas veiklos startas duos teigiamą postūmį, tačiau rezultatų per metus ar dvejus nepavyks gauti. Sklandžios mokytojų kartų kaitos užtikrinimas – ilgas procesas.

Naujų pedagogų rengimo centrų kuriamos programos yra skirtos būtent tų specialybių pedagogams, kurių labiausiai trūksta, parengti. Vilniaus universitetas paruošė studijų programas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei gamtos mokslų mokytojams. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas analogiškai parengė programas pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistams bei dalyko pedagogams rengti. Būsimojoje Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje bus rengiami integruotų gamtos mokslų, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo specialistai, specialieji pedagogai ir logopedai.

Vilniaus universiteto (VU) Ugdymo mokslų instituto direktorė Irena Stonkuvienė sako, kad šiandieninė pedagogų ugdymo situacija vertinama nevienareikšmiškai. „Viena vertus, šis klausimas sulaukė didžiulio dėmesio: priimti nauji dokumentai, įsteigti nauji pedagogų rengimo centrai, organizuota begalė tarptautinių ir vietinių renginių. Atrodytų, kad apie švietimą ir mokytojų ugdymą kalbėjo visi: tiek politikai, tiek švietimo ekspertai, tiek ir tie, kurie kažkada tiesiog lankė mokyklą. Toks padidintas dėmesys turi ir antrąją, tamsiąją pusę. Nemažai dalykų buvo padaryta pernelyg skubotai ir paviršutiniškai“, – vertina I. Stonkuvienė“.

Mokytojas – kritiškas ir su humoro jausmu

Pasak ekspertės, per pastaruosius metus skambių frazių ir lozungų apie mokytojus bei jų ugdymą buvo paskelbta išties nemažai. „Viena iš tų skambiųjų frazių – „naujos kartos“ mokytojas. Ši frazė nekorektiška ne tik dėl to, kad prikišamai rodo į neva „senosios kartos“ mokytojus. Neigiamas atspalvis atsiranda ir dėl to, kad žodžių junginys „naujosios kartos“, dažniausiai vartojamas kalbant apie technologinius sprendimus. Mokytojas, ne iPhone, jis ar ji taip greitai nepasensta. Tad ir ugdyti turėtumėme mokytojus ne naujajai kartai, o naujoms kartoms“,. – pastebėjo I. Stonkuvienė.

Jos nuomone, pirmiausiai mokytojas turi būti asmenybė. „Net jei svarstytumėme futuristinius scenarijus, kad vis daugiau žmogaus funkcijų perims robotai, kurie tikrai bus labiau išprusę technologiškai, gebės kalbėti daugybe kalbų, gal net mokės rašyti ugdymo planus ir pildyti visokias lenteles, mokytojo jie vis tiek nepakeis. Nes būtent žodyje asmenybė užšifruoti dalykai, kurie nėra pavaldūs laikui ir skiria žmogiškąsias būtybes nuo kitų“, –– brėžia VU Ugdymo mokslų instituto direktorė. – „Esminės mokytojo – asmenybės savybės: kritinis mąstymas, matymas į priekį, gebėjimas keistis ir keisti, ne paskutinėje vietoje ir meilė vaikui bei savo darbui, empatija, galop geras humoro jausmas.“

VU dėmesyje – mokytojo profesinis augimas, ne tik tapimas juo

Ilgametės ekspertės I. Stonkuvienės teigimu, asmenybės ugdymas buvo, yra ir bus vienas svarbiausių VU uždavinių. „Tai užkoduota pačioje Universiteto misijoje. Ne išimtis ir pedagogų ugdymas. Būtent ugdymas, o ne rengimas. Kalbant apie ugdymą derėtų išskirti kelias jo pakopas: tapsmą ir augimą. Tik baigęs mokyklą jaunuolis gali turėti stiprų norą būti mokytoju, tačiau susidūręs su mokykla jau ne mokinio, o mokytojo vaidmenyje, gali neįveikti pirmųjų iššūkių ir nusivylimo, kad realybė skiriasi nuo įsivaizdavimo. Kitas gi, įstojęs atsitiktinai, studijų metu gali tapti puikiu mokytoju ir būti juo iki darbinės karjeros pabaigos“, – patirtimi dalijosi I. Stonkluvienė. Ekspertės teigimu, mokytojas taip pat gali išsisemti ir perdegti. Todėl VU, pasak jos, sudaro sąlygas ne tik apie pirminiam mokytojų rengimui, bet ir vykdo lygiagrečiąsias, gretutines ar pedagogikos profesines studijų programas, teikia pagalbą nuolatiniam pedagogų profesiniam augimui.

VU Ugdymo mokslų instituto Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros centras, bendradarbiaudamas su visų fakultetų mokslininkais, parengė keliasdešimt įvairios apimties kompetencijų tobulinimo programų. Dauguma jų susiję su dalyko žinių atnaujinimu, naujų mokymo(si) technologijų įvaldymu. Daug kompetencijos tobulinimo programų yra iš gamtos ir tiksliųjų mokslų srities. Glaudžiai bendradarbiaujama su kolegomis iš VU Gyvybės mokslų centro, Fizikos fakulteto, Chemijos ir geomokslų fakulteto, Matematikos ir informatikos fakulteto, tarptautiniu bendradarbiavimu STEAM srityje.

„Mums svarbu ir humanitariniai bei socialiniai mokslai. Ne paskutinėje vietoje ir edukologija. Būtent stiprus dalykinis pasiruošimas ir įgyta motyvacija nuolat tobulėti – dar vieni ugdymo Vilniaus universitete kokybės ženklų. Stipri mūsų ugdymo mokslų tyrėjų komanda yra vienas iš kokybiško pedagogų ugdymo garantų“, – apibendrina I. Stonkuvienė. – „Jei vis dėlto reikėtų paskelbti dar vieną su mokytojų ugdymu susijusį lozungą, jis skambėtų taip: Orientacija ne į kiekybę o į kokybę. Ir VU neabejotinai yra kokybės garantas Lietuvoje.“

Mokytojų motyvacija, tobulėjimas ir kiti švietimo bendruomenei aktualiausi iššūkiai bus aptariami Lietuvos mokytojų forume, įkvėptame #Switch!, vasario 28 d. Vilniaus universitete. Renginys, į kurį, planuojama, susirinks apie 300 mokytojų bei apie 100 mokyklų vadovų iš visos Lietuvos, skirtas motyvuoti ir įkvėpti Lietuvos mokytojus, iškelti jų profesijos svarbą ir reikšmingumą, pristatyti priemones, kaip tobulinti mokytojų darbo aplinką, rengti mokyklas skaitmeninio amžiaus iššūkiams, bendrauti su šiuolaikine jaunąja karta. Renginyje dalyvaus Lietuvos, Belgijos, Danijos, Olandijos, Suomijos, Singapūro ir kitų šalių švietimo ekspertai, kurie dalinsis savo šalių gerąja praktika.