Mokytojai streikuoja: dejuoti užtenka
Strei­ką pir­ma­die­nį pra­de­dan­čių ke­lių Lie­tu­vos mo­kyk­lų pe­da­go­gai ra­gi­na per­žiū­rė­ti šie­met įves­tą eta­ti­nio mo­ky­to­jų ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas naują darbo apmokėjimo sistemą pavadino neteisybe ir pažeminimu.

„Mokytojai labiausiai jaučiasi įžeisti vien dėl to, kad yra neteisinga, neaiški ir neskaidriai įdiegta darbo užmokesčio sistema „, – sakė jis.

Profsąjungos duomenimis, pirmadienį streikuoja penkios šalies mokyklos ir vienas lopšelis-darželis.

Viena iš streikuojančiųjų mokyklų – Vilniaus Žemynos progimnazija. Mokyklos profsąjunga teigia, kad šiuo metu streikuoja 65 iš maždaug 80-ies pedagogų.

Į mokyklą atėję vaikai buvo nuvesti į aktų salę žiūrėti animacinio filmo.

„Iš tikrųjų, taip, mes gerai derėjomės, bet kai žiūrime visos Lietuvos mastu, kai žiūrime savo sostinės, Vilniaus mastu iš tikrųjų tiek nusiskundimų, mokytojai dejuoja, streikuoti prisibijo“, – teigė anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė.

„Mes norime pasakyti, kad mes pirmi, mes nebijome. (...) Dejuoti užtenka“, – pridūrė ji.

Vėliau šią savaitę prie streiko ketina prisidėti daugiau ugdymo įstaigų.

Protestą organizuojančios profsąjungos duomenimis, prie streiko prisidės apie 80 ugdymo įstaigų. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad jų bus iki 30 iš daugiau nei 2000 ugdymo įstaigų.

Žada tobulinti sistemą

Ministerija etatinio apmokėjimo sistemos atšaukti neketina, bet žada ją patobulinti dar iki šių metų pabaigos ir spręsti problemas kiekvienoje streikuojančioje mokykloje.

„Iš principo, pati sistema tikrai stovi ant teisingų bėgių, – sakė į Vilniaus Žemynos progimnaziją atvykęs švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas. – Šiai dienai mes bandome fokusuotis į kiekvienos mokyklos konkrečią problematiką.“

Pasak jo, didžiojoje dalyje šalies mokyklų situacija yra gera, o į problematiškas įstaigas vėliau vyks ir ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ministerijos duomenimis, po įvykdytos mokytojų apmokėjimo reformos jų algos augo beveik visoje Lietuvoje. Vidutiniškai darbo užmokestis didėjo 14 procentų.

Tačiau streiką organizuojanti profsąjunga sako, kad realiai atlyginimai mokytojams augo tik pavieniais atvejais, o didelei daliai pedagogų rugsėjį algos pakeltos dirbtinai, išmokėjus pinigus už egzaminų vykdymą ar mokymą namuose.

Pasak A. Navicko, taip ministerija siekė suklaidinti žmones, kad įvedus naują algų sistemą mokytojų atlyginimai augo.

Jo teigimu, reforma yra ydinga, nes Lietuvos mokytojai už tą patį darbą gauna skirtingą užmokestį, o ministerija jau metus esą sabotuoja derybas dėl naujos sistemos peržiūrėjimo.

„Todėl mes esame priversti skelbti streiką“, – teigė profsąjungos lyderis.

„Labai skaudina tas faktas, kad mokytojai turi tapti tarsi derybininkais, bet neatlikti savo tiesioginės funkcijos – vesti pamokas“, – kalbėjo mokytoja J. Kiškienė.

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtino nematantis pagrindo pedagogų streikui, nes įvedus naują apmokėjimo sistemą mokytojų atlyginimas yra „pakankamai solidus“.

Rugsėjį pradėjus galioti naujam mokytojų darbo apmokėjimui modeliui, pamokinį mokytojų apmokėjimą pakeitė valandinis apmokėjimas – mokytojo etatą sudaro 1512 valandų per metus. Jo darbo laikas skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, tai yra pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.