Mokytojai grįžta į klases
Be­veik še­šias sa­vai­tes vi­suo­me­nės dė­me­sį kaus­tęs pe­da­go­gų strei­kas ar­tė­ja fi­ni­šo link. Pro­tes­tuo­to­jai ir val­džios at­sto­vai po il­gų de­ry­bų ra­do su­ta­ri­mą, kaip to­bu­lin­ti pro­tes­to ak­ci­ją įplies­ku­sį eta­ti­nio mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo mo­de­lį. Kad jam fi­nan­suo­ti pa­kak­tų pi­ni­gų, bus at­lik­tas švie­ti­mo sis­te­mos au­di­tas.

Nuo lapkričio pabaigos Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) įsikūrę streikuojantys mokytojai šiandien baigiantis darbo dienai žada susirinkti daiktus ir keliauti namo. Ar bus nutrauktas streikas, ketinama spręsti penktadienį. Apie tai vakar po derybų dėl etatinio darbo apmokėjimo modelio tobulinimo pranešė masinę protesto akciją inicijavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) lyderis Andrius Navickas.

Derybose dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, laikinai einantis švietimo ir mokslo ministro pareigas, pasidžiaugė pasiektu „trapiu“ sutarimu dėl dabartinės tvarkos koregavimo. Jis informavo, kad Susisiekimo ministerijos auditoriai kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba pradeda ŠMM bei jai pavaldžių 17 įstaigų auditą. Dėl didesnių algų ir etatinio darbo apmokėjimo modelio taisymo vakar streikavo apie 200 šalies mokytojų.

Sutarta dėl algoritmo

„Per Kalėdas nėra tikslo streikuoti“, – vakar po derybų ŠMM sakė A. Navickas. Jo teigimu, per derybas pasiekti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio pokyčiai pagerins iki šiol buvusią tvarką, taip pat 5–10 proc. padidins atlyginimus. Laikinasis švietimo ir mokslo ministras žadėjo dar šią savaitę pasirašyti įsakymą, numatantį, kaip tobulinti modelį. Anot jo, įsakyme bus detaliau išaiškinta, kaip šis modelis turėtų būti taikomas. Būtent konkretumo ir siekė profsąjungos. Jų požiūriu, ankstesnė tvarka mokyklų administracijoms buvo suteikusi per didelę laisvę skaičiuoti pedagogų krūvį ir atlyginimą. R. Masiulio požiūriu, svarbiausias pokytis tobulinant etatinio pedagogų darbo apmokėjimo modelį – algoritmas, kuris nustatytų, kokiems mokytojams už kokį darbą mokama. Tvarka turėtų būti įgyvendinta nuo 2019-ųjų rugsėjo. Profsąjungos vadovas su R. Masiuliu dar žada aptarti, ar Vyriausybė išmokės kompensacijas streikavusiems pedagogams. Pati LŠDPS tikina, kad tai padaryti būtų galima per kelerius metus.

Nuo lapkričio pabaigos Švietimo ir mokslo ministerijoje įsikūrę streikuojantys mokytojai šiandien baigiantis darbo dienai žada keliauti namo.

A. Navickas vakar užsiminė, kad dėl streiko atnaujinimo profsąjunga gali spręsti vėliau, kai matys, kaip įgyvendinami papildomo finansavimo reikalaujantys prašymai. Kaip jau rašyta, LŠDPS taip pat reikalauja penktadaliu didinti mokytojų algų koeficientus, mažinti mokinių skaičių klasėse. Vyriausybė suskaičiavo, kad šiems reikalavimams įgyvendinti reikėtų apie 300 mln. eurų. Piniginių išteklių reikalaujantys mokytojų prašymai aptariami neseniai Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje dėl viešojo sektoriaus finansavimo.

Supaprastino tvarką

Seimas praėjusį ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas pataisas dėl mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio pakeitimo. Šalies vadovė pasiūlė supaprastinti užmokesčio struktūrą, nustatant dvi, o ne tris, kaip yra dabar, mokytojų veiklos kategorijas. Pataisomis nustatomos kitokios proporcijos, numatančios, kokią mokytojo etato dalį sudaro pamokos, pasirengimas joms, mokinių darbų taisymas ir veikla bendruomenei. Pagal bendrojo ugdymo programą dirbančio mokytojo darbo laikas per savaitę siektų 36 valandas: 30 valandų sudarytų pamokos, pasirengimas joms, mokinių pasiekimų vertinimas, šešios būtų susijusios su veikla mokyklos bendruomenei bei profesiniu tobulėjimu.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininko, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovo Eugenijaus Jovaišos teigimu, prezidentės pateiktos pataisos sumažins kilusią įtampą švietimo srityje.

„Etatinio darbo apmokėjimo sistema bus gerokai paprastesnė, visiems aiškesnė. Sudėti visi saugikliai, kad mokytojų darbo užmokestis negalėtų mažėti“, – „Lietuvos žinioms“ apie priimtas pataisas yra sakęs jis. E. Jovaišos manymu, modelio įvedimo klaidų atsirado iš dalies dėl to, kad vadovaujantis Gerosios mokyklos koncepcija mokykloms buvo pasiūlyta daugiau savarankiškumo, negu jos pačios norėjo prisiimti. „Mokyklų savarankiškumas yra būtinas ir reikalingas, tačiau tai yra procesas“, – pripažino komiteto vadovas.

Pradės auditą

Apie pradedamas audituoti institucijas vakar pranešęs ministras R. Masiulis teigė, kad švietimo sektoriui iš valstybės biudžeto skiriamas daugiau kaip milijardas eurų per metus, todėl mokytojų atlyginimų problemoms spręsti pinigų bus ieškoma sistemos viduje. Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, atliekant auditą bus vertinama, ar taupiai naudojami valstybės skiriami asignavimai, ar nėra korupcijos apraiškų viešuosiuose pirkimuose, ar tinkamai derinami viešieji ir privatūs interesai.

ŠMM ir 17-os jai pavaldžių įstaigų viešiesiems pirkimams 2016–2018 metais buvo skirta 125,3 mln. eurų. Šiemet valstybės biudžeto asignavimai švietimo sektoriui siekė 1 mlrd. 56 mln. eurų, iš jų 5,1 mln. eurų teko ministerijai, 1 mlrd. 51 mln. eurų – kitoms 154 institucijoms. ŠMM pavaldžių 17 įstaigų biudžetas sudarė 32,8 mln. eurų. Šios lėšos naudojamos darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui, prekėms ir paslaugoms pirkti. Didžioji dalis (65 proc.) asignavimų tenka mokykloms per savivaldybes. R. Masiulis sakė artimiausiu metu ketinantis su savivaldybių atstovais aptarti galimybes taupyti lėšas.