Mokytis profesijos plūsta ir universitetų absolventai
Stu­di­jas ša­lies pro­fe­si­nė­se mo­kyk­lo­se šie­met pra­dė­jo 17 157 moks­lei­viai, tarp jų – 828 uni­ver­si­te­tų ab­sol­ven­tai ir 457 bai­gu­sie­ji moks­lus ko­le­gi­jo­se. 535 as­me­nys ža­da su­de­rin­ti moks­lą pro­fe­si­nė­se ir aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se.

2016-aisiais į Lietuvos profesines mokyklas įstojo 2500 moksleivių, turinčių universitetų bei kolegijų diplomus, pernai tokių moksleivių būta 2300, o šiemet jų skaičius kone perpus mažesnis – 1285.

Profesinių mokyklų vadovai pabrėžia, jog mažiau aukštųjų mokyklų absolventų panoro įgyti profesiją tikrai ne smukus profesinio mokymo prestižui, o tik todėl, kad nuo šių mokslo metų jau turintiems vieną specialybę sukurtos kliūtys nemokamai mokytis antrosios. „Esą išlaidaujama, jei profesijos mokomi aukštųjų mokyklų absolventai. O aš manau, kad sudarydami galimybę įgyti profesiją šiuos žmones išlaikome Lietuvoje“, – įsitikinęs Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas.

Netikslūs skaičiai

„Lietuvos žinių“ kalbintų profesinių mokyklų vadovai teigė, kad aukštųjų mokyklų absolventai tikrai domisi profesiniu ugdymu, tačiau dėl šiemet įsigaliojusio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo jie neturi nei tikslių duomenų, kiek absolventų mokosi kiekvienoje profesinėje mokykloje, nei kokias aukštąsias mokyklas jie yra baigę ar kokias specialybes jose įgiję. „Manau, kad visiškai tikslių duomenų apie profesinėse mokyklose besimokančius aukštųjų mokyklų absolventus neturi ir priėmimą į profesines mokyklas vykdžiusi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO)“, – pabrėžė Elektrėnų profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotoja Lina Ališauskienė. Pasak jos, esamoje duomenų bazėje yra surinkti duomenys tik apie tuos aukštųjų mokyklų absolventus, kurie jas baigė 2009-aisiais ir vėliau. Tad anksčiau įgijusieji aukštųjų mokyklų diplomus galėjo be kliūčių stoti į profesines mokyklas, nes patikrinti jų įgyto išsilavinimo nėra galimybių.

L. Ališauskienė priminė, kad iki šių mokslo metų mokytis profesinėse mokyklose be jokių kliūčių galėjo bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo anksčiau įgyto išsilavinimo. Šiemet įvedus studijų kvotas turintiesiems aukštųjų mokyklų diplomus, jiems sudaryta galimybė studijuoti tik pasirinkus vadinamąsias tęstines mokymo programas.

Jas pasirinkę profesinių mokyklų moksleiviai, skirtingai nuo pirminio mokymo programų dalyvių, negauna stipendijų bei kitų privilegijų, netenka galimybės gyventi profesinės mokyklos bendrabutyje, be to, daliai jų tenka mokėti už mokslą. Būtent dėl šių priežasčių gerokai sumažėjo asmenų, kurie, jau turėdami aukštojo mokslo diplomus, pageidautų mokytis profesinėje mokykloje. Turintiesiems aukštųjų mokyklų diplomus mokslas profesinėje mokykloje atsieina 2 tūkst. eurų ir trunka iki dvejų metų.

Moko ir senjorus

Elektrėnų profesinio rengimo centre, pasak L. Ališauskienės, aukštojo mokslo diplomus turintys asmenys siekia įgyti elektriko, mechatroniko bei renginių aptarnavimo techninio darbuotojo profesijas. „Prieš porą metų mūsų centre masažuotojo profesijos mokėsi itin daug kolegijas baigusių slaugytojų bei kitokį medicininį aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie, norėdami dirbti masažuotojais, privalėjo būti įgiję šią profesiją“, – sakė L. Ališauskienė. Anot jos, Elektrėnų profesinio mokymo centre prieš kelerius metus virėjo mokslus baigė 70-metė. Ji jaunystėje buvo įgijusi aukštojo mokslo diplomą, o bėgant metams pomėgis ruošti sveiką maistą paskatino ją mokytis virėjo profesijos.

Biržų technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus pareigas laikinai einantis Dainius Žukauskas teigė, kad aukštųjų mokyklų absolventai šioje mokykloje siekia įgyti automechaniko, apdailininko bei maisto ruošimo sričių profesijas. Pasak jo, rinktis šias profesijas skatina tai, kad Biržuose šiuo metu neblogai gyvuoja maisto, baldų gaminimo, medžio apdirbimo, automobilių remonto įmonės, kurioms reikia specialistų. „Ne vieno biržiečio aukštojoje mokykloje anksčiau įgyta specialybė čia, Šiaurės Lietuvoje, jau nebepopuliari, tad žmonėms tenka išmokti to, ko reikia šiandien“, – tikino D. Žukauskas. Pasak jo, visi aukštųjų mokyklų absolventai, kurie mokosi profesijos, turi darbą, o Biržų technologijų ir verslo mokykloje tobulina įgūdžius, gauna profesinio pasirengimo žinių.

„Neva išlaidaujama, jei profesijos mokomi aukštųjų mokyklų absolventai. Vis dėlto sudarydami galimybę įgyti profesiją, šiuos žmones išlaikome Lietuvoje.“

Į profesinę – su magistro diplomu

Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius S. Dargužas teigė, kad šiemet į jo vadovaujamą profesinę mokyklą įgyti profesijos įstojusių aukštojo mokslo diplomus turinčiųjų skaičius turėtų viršyti 40. „Anksčiau jų būdavo apie 150“, – sakė S. Dargužas. Jis užsiminė, kad tarp besimokančiųjų buvo ir turinčių magistro laipsnį. „Aukštosios mokyklos suteikia puikų išsilavinimą, o profesinėse mokyklose jie įgija profesijos žinių“, – pabrėžė profesinio rengimo centro vadovas. Todėl pradėję verslą ar ėmęsi kitokios veiklos aukštųjų mokyklų absolventai į profesines mokyklas stoja įgyti jiems trūkstamų įgūdžių.

Aukštųjų mokyklų absolventai Šiaulių profesinio rengimo centre dažniausiai renkasi floristikos, logistikos bei finansines specialybes. Aukštąsias mokyklas baigusieji, kurie sugalvoja mokytis amato, daugiausia yra jauni žmonės, bet yra ir pusamžių asmenų. „Gana dažnai girdžiu, kad profesijos mokyti aukštųjų mokyklų absolventus, vadinasi, mėtyti valstybės pinigus. Tačiau jam nebepatinkančią ar valstybei nebereikalingą specialybę įgijęs žmogus turi turėti teisę mokytis profesijos, kuri jam užtikrintų gyvenimą“, – įsitikinęs S. Dargužas. Jis pridūrė, kad daug naudingiau sudaryti galimybę žmonėms mokytis profesijos nei mokėti bedarbių pašalpas.