Moksleiviams pasiūlys kultūros pasą
Nuo šių me­tų rug­sė­jo ša­lies pra­di­nu­kai, o nuo ki­tų me­tų vi­si ša­lies mo­ki­niai tu­rės vir­tua­lų 15 eu­rų ver­tės moks­lei­vio kul­tū­ros pa­są.

Netrukus Lietuvoje bus sudaromas aukšto lygio kultūros paslaugų rinkinys, kuriuo naudosis bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviai. Kiekvienam jų valstybė skirs po 15 eurų. Tai moksleivio kultūros paso pinigai, kuriuos kiekvienas mokinys per mokslo metus galės išleisti minėtame rinkinyje išvardytiems renginiams ar edukacijai. Jau nuo rugsėjo tokiu pasu galės naudotis pradinukai, o nuo 2019-ųjų pradžios – ir vyresniųjų klasių moksleiviai.

Moksleivių klasės ar kiekvienas moksleivis atskirai skirtus pinigus galės išleisti savo nuožiūra rinkdamasis renginius, kuriuos pasiūlys paso kūrėjai.

Grynų pinigų negaus

Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Bečienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad šiuo metu kuriamas moksleivio kultūros pasas – tai virtualus dokumentas. Moksleivių klasės ar kiekvienas moksleivis atskirai skirtus pinigus galės išleisti savo nuožiūra rinkdamasis renginius, kuriuos pasiūlys paso kūrėjai. Pinigai pasirinktam renginiui bus rezervuojami elektronine priemone prisijungus prie dokumento, kuriame bus nurodyta kiekvienam moksleiviui skirta pinigų suma. Grynųjų pinigų moksleiviai negaus, naudojimasis moksleivio kultūros pasu bus lyg naudojimasis elektronine bankininkyste.

J. Bečienė pabrėžė, jog moksleivio kultūros pasas jau ne vienus metus sėkmingai gyvuoja užsienio valstybėse. Jų pavyzdžiu šis dokumentas įvedamas ir mūsų šalyje. Pasak Kultūros ministerijos atstovės, dokumentas, pavadintas Latvijos kultūros kuprine, yra skirtas mūsų kaimynės šalies moksleiviams, galintiems kultūros renginiams per mokslo metus išleisti valstybės skirtus penkis eurus. Vokietijoje moksleivių kultūriniams poreikiams tenkinti skirta programa pavadinta Vokietijos kultūros agentų programa. Islandijos moksleivių kultūriniu ugdymu rūpinasi valstybinė programa „Menas visiems“. Šių programų tikslas – supažindinti moksleivius su profesionaliojo meno formų įvairove, ugdyti jų meninį skonį, skatinti lankyti kultūros renginius. „Galbūt tai ne visai tinkamas žodis, tačiau pagrindinis tikslas – moksleivius užauginti kaip kultūros vartotojus, paskatinti juos nebūti kultūrinio gyvenimo nuošalėje“, – dėstė J. Bečienė.

Lauks menininkų pasiūlymų

Rengiant moksleivio kultūros paso koncepciją, dirbo kultūros ir švietimo sričių specialistai, vyko moksleivių, pedagogų, kultūros įstaigų bei nepriklausomų menininkų apklausos. „Per šias apklausas išsiaiškinta, jog moksleiviai yra neabejingi kultūros renginiams, noriai juose dalyvauja, tačiau bėda ta, kad atokesnėse vietovėse yra ne tik skurdi šių renginių pasiūla, bet ir nemažai jų yra menkos kokybės“, – kalbėjo J. Bečienė.

Todėl artimiausiu metu bus kreipiamasi į menininkus ir jų prašoma, kad tai, ką yra sukūrę (spektakliai, koncertinės programos, edukacija ir t. t.), jie siūlytų įtraukti į moksleiviams skirtų kultūrinių paslaugų rinkinį. Menininkai turės nurodyti kainą, kurią turėtų sumokėti kiekvienas mokinys iš moksleivio kultūros paso lėšų. Ekspertų komisija vertins siūlomos paslaugos (renginio) turinį ir neabejotinai atsižvelgs į jos kainą.

Kuriant moksleivio kultūros paso koncepciją dalyvavusi Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė pabrėžė, jog išskirtinis dėmesys buvo skiriamas periferijoje gyvenantiems moksleiviams. „Didžiuosiuose miestuose kultūrinių renginių netrūksta, o regionuose paprastai tėra po tos vietovės muziejų bei kultūros centrą, į kurį ne visada atvažiuoja aukščiausio lygio menininkai“, – sakė ji.

R. Matulytė teigė mananti, kad į kultūros renginių, kuriuos lankyti bus siūloma turintiesiems moksleivio kultūros pasą, sąrašą bus įtraukti aukščiausio lygio renginiai, o tai leis ugdyti moksleivių skonį, pratins juos prie tikros kultūros. „Manau, kad periferijos moksleivius svarbu supažindinti su šiuolaikinio meno naujovėmis, kurių dar nėra aprašyta jiems skirtuose vadovėliuose“, – tvirtino Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė.

Lankys mokyklas

Minėtos koncepcijos vienas rengėjų Elektrėnų savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys pabrėžė, jog tai, kad moksleivio kultūros pase skiriama vienoda pinigų suma tiek miestuose, tiek periferijoje gyvenantiems moksleiviams, jiems visiems sudaro lygias galimybes pasisemti kultūros.

„Rajonų moksleiviai nebūtinai turės vykti į miestus dalyvauti kultūros renginiuose. Neabejojame, kad ir patys menininkai norės atvykti į kaimų mokyklas bei profesionaliai pristatyti tai, ką yra sukūrę, vesti edukacinius renginius“, – sakė jis.