Moksleiviams drausminti – vaizdo kameros mokyklose
Vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­ras įsi­ren­gu­sių ša­lies mo­kyk­lų va­do­vai pa­brė­žia jų nau­dą – nuo­lat ste­bi­mi moks­lei­viai ta­po draus­min­ges­ni, re­čiau ve­lia­si į konf­lik­tus, ne­ter­šia ap­lin­kos.

Stebėti mokyklų gyvenimą pasitelkus kameras tampa norma. Ugdymo įstaigų vadovai teigia ieškantys rėmėjų ir patys taupantys mokyklų lėšas tokiai įrangai pirkti. O, pavyzdžiui, Alytaus rajono mokyklas vaizdo stebėjimo kameromis nutarta aprūpinti skyrus pinigų iš savivaldybės biudžeto.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) įspėja, kad prieš imantis įrenginėti kameras mokyklų bendruomenės turi būti išsamiai supažindintos, kuriose vietose vyks stebėjimas, kiek laiko bus saugoma užfiksuota informacija. Privalu gauti kiekvienos bendruomenės sutikimą būti stebimai. Stebėti mokinius, pedagogus ir mokyklų svečius galima toli gražu ne visur.

Mažiau konfliktų

Alytaus rajono savivaldybė paskelbė, kad rūpinantis moksleivių saugumu iš savivaldybės biudžeto numatoma skirti iki 30 tūkst. eurų. Stebėjimo kameros bus įrengtos 15-oje švietimo įstaigų.

Šio rajono meras Algirdas Vrubliauskas pabrėžė, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimui pritarė visų įstaigų vadovai, su šiuo ketinimu bus supažindintos mokyklų bendruomenės. Tikimasi gauti jų pritarimą ir viliamasi, kad mokyklų gyvenimas bus pradėtas stebėti nuo spalio. Ši informacija „Lietuvos žinias“ paskatino pasidomėti, kiek naudos turi šalies mokyklos, jau įsirengusios vaizdo stebėjimo kameras.

Kėdainių rajono Josvainių gimnazijos direktorius Ramūnas Zigmantavičius kaip vieną didžiausių privalumų išskyrė tai, kad tarp mokinių kyla mažiau konfliktinių situacijų. „Taigi darome išvadą, kad kameros drausmina“, – sakė jis. Gimnazijos vadovas pasakojo, kad kameros stebi pastato koridorius ir jo išorę. Vaizdo medžiaga yra padėjusi nustatyti kaltininkus, apgadinusius kieme stovintį mokyklinį autobusą.

„Pirmąsias penkias vaizdo stebėjimo kameras įsigijome padedami rėmėjų, paskui iš savo lėšų pirkome dar keturias kameras. Jų nauda neabejojame“, – kalbėjo R. Zigmantavičius. Josvainių gimnazijos gyvenimą kameros stebi jau penkerius metus.

Apsaugo gėlynus

E. Zigmantavičiaus teigimu, kamerų įrengimas buvo aptartas su gimnazijos bendruomene, o naujai į šią mokymo įstaigą ateinantys moksleiviai ir jų tėvai apie stebėjimą perspėjami prieš pasirašant sutartis su gimnazija. Parašais patvirtinamas faktas, jog tėvai sutinka, kad jų nepilnamečiai vaikai mokykloje būtų stebimi. Pilnametystės sulaukę moksleiviai pasirašo patys. Prie mokyklos vaizdo stebėjimo pulto nuolat budi sargai, galimybė stebėti vaikus sudaryta ir socialinei pedagogei.

Radviliškio rajono Pociūnėlių pagrindinės mokyklos direktorius Anatolijus Gailiūnas pasakojo, jog mokyklos gyvenimą kameros stebi vienus metus, per tą laiką sulaukta mažiau skundų dėl drausmės pažeidimų ir netvarkos. „Kai mokyklos bendruomenei sutikus buvo nutarta įsigyti kameras, jas už mokyklos lėšas pirkome ir dėl to, kad būtų lengviau išsiaiškinti kylančius konfliktus bei jų priežastis. Džiaugiamės, kad įrengus kameras konfliktų nebekilo“, – sakė mokyklos vadovas.

Jis svarstė, jog galbūt dėl to, kad kameros stebi ir mokyklos aplinką, joje bemaž neberandama šiukšlių, nebeišskinamos bei nebeišraunamos kieme augančios gėlės, nebemindomi gėlynai. „Mokyklai būtų naudinga įsirengti ir daugiau kamerų“, – teigė A. Gailiūnas.

Vaizdo stebėjimui taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir visų kitų asmens duomenų apsaugai bei jų tvarkymui.

Klasė – ne vieta stebėti

Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vaida Slavinskienė aiškino, kad šioje mokykloje kameros atsirado rūpinantis moksleivių saugumu, o jas įsirengus pagerėjo moksleivių elgesys ir drausmė.

„Aušros“ pagrindinėje mokykloje mokiniai bus stebimi jau trečius metus, juos „drausmins“ 10 kamerų. „Iš tiesų, mokyklos koridoriuose mokinius drausmina pedagogai, o kameros tampa mūsų pagalbininkėmis“, – sakė V. Slavinskienė.

VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė pažymėjo, kad vaizdo stebėjimui taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir visų kitų asmens duomenų apsaugai bei jų tvarkymui. „Visų pirma, visi stebimi asmenys privalo apie tai būti informuoti“, – dėstė ji. R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė pabrėžė, jog apie tai, kad vykdomas stebėjimas, nepakanka informuoti vien priklijavus lipduką su vaizdo stebėjimo kamera. Apie stebėjimą privalo būti pateikta ir rašytinė informacija.

„Įrengiant vaizdo stebėjimo kameras svarbus ir privatumo aspektas, tad mokiniai gali būti stebimi koridoriuose, kieme, bet ne valgykloje ar mokyklos poilsio zonoje“, – aiškino vyriausioji specialistė. Pasak jos, mokinių stebėjimas klasėse pažeistų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, neleidžiantį stebėti asmens darbo vietos. „Taigi klasė nėra stebėjimui skirta aplinka“, – kalbėjo R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.