Ministrei siūlo susirinkti daiktus
Nors nau­jas eta­ti­nio mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo mo­de­lis bent šiek tiek pra­tur­ti­no net 70,5 proc. pe­da­go­gų, re­for­ma įžie­bė mo­ky­to­jų strei­ką ir vėl gra­si­na iš pos­to iš­vers­ti švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trę.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, vakar posėdyje taip ir nesulaukusi švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės paaiškinimo dėl streiką sukėlusio etatinio mokytojų darbo apmokėjimo reformos, prakalbo apie interpeliaciją jai. Konservatoriai situaciją pavadino „tiesiog tragiška“, o Vytautas Juozapaitis pasiūlė ministrei susirinkti savo daiktus, nes, anot jo, tai, kas įvyko, jau yra už kritikos ribų.

Ministrė Jurgita Petrauskienė kaltinama prastai įvykdžiusi reformą, nors mokytojams algos padidėjo vidutiniškai 190 eurų.

Kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), J. Petrauskienė pas konservatorius vakar eiti net neplanavo, nes tuo pačiu metu vyko jos ir ministerijos atstovų susitikimas su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša. Ministrė pasiūlė konservatoriams susitikti kitu laiku, jis derinamas.

Interpeliaciją palaikytų ir keli valdantieji

Išgirdusi apie konservatorių ketinimus, Liberalų sąjungos frakcija vakar jau pasitarė ir teigė, kad paremtų interpeliaciją. Pasak frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, liberalai nepatenkinti nei reforma, nei ministrės laikysena tiek dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, tiek dėl aukštojo mokslo reformų.

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Juozo Oleko, jų frakcija mato daug trūkumų ministrės darbe ir juos ne kartą kėlė į viešumą. „Ši ministrė – viena silpniausių šios neprofesionalios profesionalų Vyriausybės grandžių“, – mano J. Olekas. Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis taip pat sako matantis rimtą pagrindą teikti pasiūlymą atstatydinti ministrę. Jo žiniomis, net kai kurie valdantieji (keturi ar penki) žadėjo paremti interpeliaciją.

„Argi ministrė čia yra kalčiausia? Ir žiniasklaidoje minima, kad daugiausia problemų įvedant etatinį apmokėjimą kyla arba dėl savivaldybių, arba dėl mokyklų vadovų klaidų. Man atrodo, kad tarp konservatorių ir valstiečių vyksta politinis mūšis, kas daugiau komisijų pristeigs ar interpeliacijų surengs“, – mano „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius.

Pasak Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės, reforma įvyko, ją galima taisyti, ir tai daryti būtina, o mokytojo atlyginimas turi dar labiau didėti. „Tačiau ministrė į tai įsigilinusi, ir dabar ją reikia ne atleisti, o, priešingai, ji turi prisiimti atsakomybę, bendrauti su mokytojais ir taisyti situaciją. Vidury kelionės keisti ratus visada yra blogai“, – sako R. Tamašunienė.

J. Petrauskienė raginimų trauktis iš posto sulaukia nebe pirmą kartą. Ministrės kėdė klibinama ne tik dėl tiesioginio jos darbo, bet ir abejojant dėl švietimo įstaigų viešųjų pirkimų, kuriuos laimėjo jos vyro bendrovė, skaidrumo. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sprendimą šiuo klausimu planuoja priimti šio mėnesio pabaigoje arba gruodžio pradžioje.

Be kita ko, kaip atkreipė dėmesį BNS, Vyriausybės kanceliarijai pavaldus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), kuriam, kol tapo ministre, vadovavo J. Petrauskienė, jau beveik dvejus metus taip ir neieškojo naujo nuolatinio vadovo. Konkursą šio centro vadovo pareigoms žadama skelbti tik šią savaitę.

Algos mažėjo penktadaliui

Vis dėlto, kad ir kiek kritikos sulaukė rugsėjį įsigaliojusi etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistema, vakar MOSTA pristatytas mokytojų atlyginimų tyrimas, atliktas remiantis „Sodros“ ir Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, rodo, jog jų algos didėjo vidutiniškai 190 eurų (13,6 proc.) ir šiuo metu siekia 934 eurus iki mokesčių.

Atlyginimai didėjo net 70,5 proc. mokytojų, 9,5 proc. jų algos keitėsi nedaug – mažėjo arba didėjo vos iki 3 eurų. Bloga žinia: penktadaliui mokytojų algos mažėjo vidutiniškai 168 eurais. Tačiau pernai atlyginimų mažėjimą vidutiniškai 141 euru pajuto 29 proc. pedagogų. „Mokytojo atlyginimas daugiausia priklauso nuo darbo krūvio. Neįvedus etatinio modelio mokytojams atlyginimai būtų stipriai mažėję, nes kasmet mažėja mokinių ir klasių“, – aiškina švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė. Miesto mokyklose pedagogai vidutiniškai dirba 0,8 etato, kaimo – 0,67, tačiau etatinio darbo apmokėjimo sistema leido vidutiniškai iki 150 eurų atlyginimus padidinti ir tiems mokytojams, kurie dirba mažėjančiose mokyklose.

Pernai visu etatu dirbo 8 proc., o šiais mokslo metais – jau kas ketvirtas mokytojas. „Nors vidutinis etato dydis, palyginti su praėjusių metų darbo krūviu, augo nuo 0,7 iki 0,77, darbo krūvis vis dar yra problema. Jei visi mokytojai turėtų 36 valandų darbo krūvį, vidutinis atlyginimas iki mokesčių būtų 283 eurais didesnis nei dabar ir siektų 1217 eurų“, – pristatydamas mokytojų atlyginimų apžvalgą sakė MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Labiausiai didėjo atlyginimai jauniems pedagogams: kuo jaunesnė amžiaus grupė, tuo didesnis augimas. Mokytojams iki 30 metų atlyginimai didėjo 29 proc. (vidutiniškai nuo 647 eurų pernai iki 836 eurų šiemet), 30–40 metų mokytojams – 16 proc. (vidutiniškai nuo 777 iki 901 eurų). Didžiausiai mokytojų grupei – 50–60 metų – atlyginimai didėjo 12 proc. (vidutiniškai nuo 825 iki 923 eurų iki mokesčių).

Daugiau šiuo metu uždirba tiek miesto, tiek kaimo mokyklų mokytojai, o jų darbo krūvio struktūra visur panaši: apie pusę (55–56 proc.) sudaro kontaktinės valandos. Skirtingose savivaldybėse bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didėjo nuo 5 iki 31 proc.: Kaune ir Vilniuje – 16 proc., Klaipėdoje – 11 proc., Šiauliuose – 9 proc., Panevėžyje – 5 proc., o didžiausi šuoliai – Širvintų rajono (31 proc.), Rietavo (25 proc.), Kalvarijos (24 proc.) savivaldybėse.

Vidutinis mokytojų atlyginimas 2016 metais buvo 783, pernai – 822 eurai, 2018 metais – 934 eurai iki mokesčių. Iš viso iki 2020 metų mokytojų algoms valstybė numačiusi skirti 95 mln. eurų. Tai leis atlyginimus mokytojams vidutiniškai padidinti 20 procentų.

Geros žinios nepatinka

Pasak J. Petrauskienės, skirtingos priežastys lemia, kodėl kai kuriose mokyklose nepavyksta tinkamai įgyvendinti etatinio apmokėjimo tvarkos, tačiau pasitaiko atvejų, kai mokyklų vadovai laiko mokyklas savo politinių kampanijų įkaitais, jos įtraukiamos į melagingų naujienų erdvę.

Vakar protestuodami dėl etatinio apmokėjimo reformos streikavo 12 iš 2 tūkst. šalies ugdymo įstaigų. Streikuotojai kritikuoja etatinio darbo apmokėjimo sistemą, nes, jų manymu, ji įvesta skubotai ir chaotiškai, yra neskaidri ir neteisinga, nes mokytojams visoje Lietuvoje už tą patį darbą mokama skirtingai, daug subjektyvumo atsiranda mokyklų direktoriams skaičiuojant mokytojų krūvį. O streiką organizuojanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga tikina, kad didelei daliai pedagogų rugsėjį algos padidintos dirbtinai, išmokėjus pinigus už egzaminų vykdymą ar mokymą namuose. Šios profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas, pristatant MOSTA tyrimą, paremtą ne politikavimu, o konkrečiais skaičiais, kad mokytojams algos didėja, nepraleido progos piktintis ne tik švietimo ir mokslo ministre, bet ir reformai pritariančia mokytoja. Kai kam geros žinios nepatinka.