Mažumų mokyklose – daugiau lietuvių kalbos
Ša­lies tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lo­se tu­rė­tų bū­ti la­biau var­to­ja­ma vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­ba, siū­lo trys kon­ser­va­to­riai.

Parlamentarai Audronius Ažubalis, Agnė Bilotaitė ir Laurynas Kasčiūnas parengė Švietimo įstatymo pataisas, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 60 proc. programos būtų vykdoma lietuvių kalba, o likę ne mažiau kaip 40 proc. programos temų – tautinės mažumos kalba.

„Suprasdami, kad šiems pakeitimams reikės pasirengti, reikės laiko, numatyta, kad ši norma pradėtų galioti nuo 2023 metų“, – antradienį per spaudos konferenciją Seime sakė A. Bilotaitė.

Dabar tautinių bendrijų mokyklose lietuviškai turi būti mokoma Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, pilietiškumo pagrindų.

L. Kasčiūno vertinimu, tai gali sudaryti maždaug 20 proc. visos ugdymo programos.

„Sieksime, kad ne trys dalykai, kaip dabar yra, būtų dėstomi valstybine kalba – lietuvių kalba, bet 60 procentų. Tai, manau, apytiksliai būtų apie šeši dėstomieji dalykai vyresnėse klasėse“, – teigė A. Ažubalis.

Pasak L. Kasčiūno, tyrimai ir apklausos rodo, kad kalba yra svarbus integruojantis veiksnys, turintis įtakos tautinių bendrijų įsiliejimui į valstybių darbo rinkas, visuomeninį gyvenimą.

„Įvairūs sociologiniai tyrimai, kurie atlikti Lietuvoje, kur buvo apklaustos ir mūsų tautinės bendrijos, rodo, kad lietuvių kalbos, valstybinės kalbos mokėjimas vertinamas kaip ypač svarbus veiksnys gerai jausenai mūsų valstybės gyvenime. Dar 1994 metais atliktame tyrime 50 proc. Lietuvos lenkų pasakė, kad norėtų vaikus mokyti lietuvių kalba. Praėjus 20 metų, 2006 metais, kitas tyrimas parodė, kad tas procentas dar labiau išaugo, jau siekia 62 procentus“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šie metai buvo paskutiniai, kai tautinių mažumų mokyklų abiturientai turėjo tam tikrų lengvatų laikydami valstybinės lietuvių kalbos egzaminą. Anot parlamentaro, egzamino rezultatai rodo, kad tautinių mažumų moksleiviams reikia stiprinti lietuvių kalbos mokėjimą.

„Pernai lietuvių kalbos valstybinį egzaminą išlaikė 90 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir tik 80,5 proc. tautinių mažumų, tautinių bendrijų kalbomis besimokančių moksleivių. Tai irgi rodo tam tikrą skirtumą“, – sakė L. Kasčiūnas.

A. Ažubalio tvirtinimu, dabar tautinės bendrijos yra tapusios ir patraukliu taikiniu Kremliui.

„Kad yra tokios didelės, skaitlingos tautinės bendruomenės, kad jos yra nevienalytės, jos tapo labai patraukliu taikiniu Kremliaus hibridiniams karams. Matome, kaip dažnai, pradedant nuo finansavimo, baigiant įvairiomis provokacijomis, šitos bendruomenės yra skaldomos, nustatinėjamos ir veikiamos prieš Vyriausybę, prieš valstybę“, – teigė konservatorius.

Pasak jo, įgyvendinus minėtas Švietimo įstatymo pataisas, trečiosioms šalims būtų gerokai sunkiau skaldyti visuomenę.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį nekomentavo konservatorių pataisų. Jis teigė nesąs įsigilinęs į šį klausimą.