Likti Lietuvoje vilios signatarų stipendijomis
Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja (ŠMM) ge­riau­siais kon­kur­si­niais ba­lais į uni­ver­si­te­tus įsto­ju­siems jau­nuo­liams vi­są jų stu­di­jų lai­ko­tar­pį siū­lo mo­kė­ti Va­sa­rio 16-osios ak­to sig­na­ta­rų sti­pen­di­jas. Vie­nas mo­ty­vų – ska­tin­ti ge­riau­sius ša­lies abi­tu­rien­tus rink­tis bū­tent Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­kyk­las.

Minint valstybės atkūrimo šimtmetį, 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą ŠMM nusprendė pagerbti siūlydama įsteigti specialias stipendijas studentams. Jos kasmet būtų skiriamos 20 jaunuolių, geriausiais konkursiniais balais įstojusių į aukštąsias mokyklas, ir siektų 190 eurų per mėnesį.

Vis dėlto kai kurie politikai ir moksleivių atstovai mano, kad dėl tokios sumos užsienyje studijuoti planuojantys gabiausi abiturientai savo planų nekeis.

Mantas Adomėnas: „Turi būti skaičius, paliekantis bent kokį nors įspūdį. 190 eurų – tikrai nėra suma, galinti motyvuoti.“

Reikėtų apie 50 tūkst. eurų

Kaip siūlo ŠMM, Lietuvos 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės Akto signatarų stipendijos studentams būtų skiriamos pradedant nuo pirmojo kurso ir mokamos iki jų studijų pabaigos iš ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jos būtų skiriamos įvairių studijų krypčių (meno, humanitarinių, socialinių, matematikos, sveikatos, žemės ūkio, inžinerijos ir kitų mokslų) studentams.

Kandidatus stipendijoms gauti atrinktų bendrą studentų priėmimą įgaliota vykdyti institucija, o jas skirtų – švietimo ir mokslo ministras. Gero mokymosi kriterijų netenkinantiems, studijas nutraukusiems arba iš aukštosios mokyklos pašalintiems jaunuoliams stipendijos mokėjimas būtų nutrauktas.

Skaičiuojama, kad sumanymui įgyvendinti nuo kitų metų reikės 45,6 tūkst. eurų ir kasmet – papildomai dar antra tiek.

Suma nereikšminga

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas pripažino, kad idėja skirti stipendiją geriausiais konkursiniais balais į aukštąsias mokyklas įstojusiems jaunuoliams – gera. Tačiau, jo nuomone, 190 eurų nėra tokia reikšminga pinigų suma, kuri skatintų abiturientus rinktis būtent mūsų šalies universitetus ar kolegijas.

„Atmintyje iškyla scena iš „Dvylikos kėdžių“, kai Kisa Vorobjaninovas savo rėmėjams sako, kad dabar ne laikas smulkintis. Iš tikrųjų, jeigu norime, kad ta stipendija būtų paveiki įtikinant studijuoti Lietuvoje, turi būti skaičius, paliekantis bent kokį nors įspūdį. 190 eurų – tikrai nėra suma, galinti motyvuoti. Nereikėtų pigintis“, – įsitikinęs parlamentaras.

Nors valdantieji žadėjo permainas aukštojo mokslo srityje, anot opoziciniams konservatoriams priklausančio M. Adomėno, realių pokyčių nematyti. „Ir jeigu tai (minimos stipendijos – aut.) yra daugiausia, ką jie galėjo padaryti, kad išlaikytų gabiausius studentus Lietuvoje, tai yra labai mažai. Bijau, kad Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmai nepalieka erdvės didesniam optimizmui“, – kalbėjo Seimo ŠMK vicepirmininkas.

Svarbu ne tik stipendijos

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė džiaugėsi, kad pagaliau norima skatinti geriausiai besimokančius jaunuolius. „Labai ilgai kalbėjome, kad vidutinybėms reikia kažkaip padėti, o į gabiausius gal ne visada buvo atsižvelgiama. Smagu, jog pagaliau pradedame apie tai kalbėti, ir džiugu, kad viena idėjų – paskatinti abiturientus likti Lietuvoje. Tik tada reikėtų gerinti ir aukštojo mokslo kokybę“, – pažymėjo ji.

Vis dėlto, R. Matulytės nuomone, 190 eurų stipendija geriausiuose užsienio universitetuose besirengiančių studijuoti jaunuolių Lietuvoje nesulaikys. Ypač atsižvelgus į mūsų aukštojo mokslo kokybę. Universitetų pertvarka, anot moksleivių atstovės, pradėta ne nuo to galo. „Pradėta kalbėti apie universitetų jungimą, bet nekalbama apie tai, kas liks. Klausimas, ar sujungus universitetus pagerės studijų programų kokybė. Turbūt reikėtų pradėti galvoti, kaip pritraukti užsienio dėstytojų į Lietuvą, pasinaudoti gerąja patirtimi“, – aiškino R. Matulytė.