Lietuvių kalbos nori mokyti kuo anksčiau
Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja (ŠMM) siū­lo nuo ki­tų moks­lo me­tų tau­ti­nių ma­žu­mų ug­dy­mo įstai­go­se vai­kus lie­tu­vių kal­bos mo­ky­ti nuo pat ma­žu­mės, o ne tik prieš­mo­kyk­li­nė­se gru­pė­se, kaip yra da­bar.

Esą taip bus sudarytos palankesnės sąlygos lietuvių kalbos mokymui tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas, o vaikai lietuvių kalbos, kuri jiems nėra gimtoji, galės pradėti mokytis kuo anksčiau. Tačiau tautinių mažumų atstovai abejoja, ar tai daryti tikslinga, kol neparengta vientisa lietuvių kalbos mokymo visose tautinių mažumų ugdymo įstaigose sistema.

Dėmesys valstybinei kalbai

Švietimo įstatymo pataisas parengusi ŠMM siūlo įtvirtinti, kad tautinių mažumų mokyklose (ikimokyklinio ugdymo programoje) ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę būtų skiriamos ugdymui lietuvių kalba. Šiuo metu nustatyta, kad priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę skiriamos ugdymui lietuvių kalba, o dalis ikimokyklinio ugdymo programos tėvų, globėjų ar rūpintojų pageidavimu gali būti vykdoma lietuvių kalba.

Tačiau, kaip pažymi ŠMM, dabartinė praktika rodo, kad, neskiriant konkrečių valandų ir reikalingų finansų, ugdymas lietuvių kalba nevykdomas, nors tėvai to pageidautų. Todėl siūlomų nuostatų įteisinimas sudarytų tiek teisines, tiek finansines prielaidas pradėti ugdymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose jau nuo ikimokyklinio ugdymo. Taip pat siūloma tautinių mažumų mokyklose privalomo priešmokyklinio ugdymo programoje ugdymui lietuvių kalba skirtų valandų didinti nuo 4 iki 5 valandų per savaitę.

Tikimasi, kad taip pakeitus Švietimo įstatymą gerės tautinių mažumų mokyklų vaikų lietuvių kalbos mokėjimo lygis, bus tenkinami tėvų lūkesčiai, stiprinamas teigiamas požiūris į valstybinės kalbos mokymą.

ŠMM neslepia, kad jos pasiūlymo įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pirminiais skaičiavimais, įteisinus 5 valandas per savaitę ikimokykliniame ugdyme nuo ateinančių metų rugsėjo 1 dienos iki metų pabaigos reikėtų 196,7 tūkst. eurų, o 1 papildomą valandą per savaitę priešmokykliniame ugdyme – 16,4 tūkst. eurų. Todėl iš viso lėšų poreikis keturiems 2019 metų mėnesiams sudarytų 213,1 tūkst. eurų, o visiems 2020 metams – 639,4 tūkst. eurų.

Nemato nieko bloga

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad šiuo metu rajono priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai iš tautinių mažumų šeimų jau turi galimybių mokytis lietuvių kalbos nuo pat pirmųjų dienų jose, o ne tik priešmokyklinukai, kaip reikalauja Švietimo įstatymas. „Taip darome jau nuo 1994 metų. Savivaldybė pati sudarė tam sąlygas ir suteikė finansus“, – sakė ji.

Anot R. Markevič, ugdymo įstaigose yra įdarbinti lituanistai. o vaikai per žaidimus išmoksta bent jau pagrindinius lietuvių kalbos žodžius. Todėl į mokyklas jie ateina kur kas geriau pasirengę ir pramokę lietuvių kalbos. Šeimose išmokti valstybinės kalbos jie neturi galimybių – daugelis šeimų yra ne lietuvių kilmės, todėl kalbinė aplinka jose yra nelietuviška, šios kalbos šeimose vaikai beveik negirdi. Todėl ir įgūdžių ja kalbėti ar bent ją suprasti neįgyja.

Eugenijus Jovaiša: „Vargu ar tokias pataisas pavyks priimti greitai, kad naujos nuostatos įsigaliotų jau nuo ateinančių metų rugsėjo.“

„Jei būtų priimtos minėtos Švietimo įstatymo nuostatos ir būtų skirtas papildomas finansavimas, tikrai nieko bloga nenutiktų. Priešingai, būtų labai gerai, nes tai labai reikalinga“, – tvirtino Šalčininkų rajono merijos atstovė.

Pasigenda sisteminių sprendimų

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Jaroslavas Narkevičius, kalbėdamas su „Lietuvos žiniomis“ neslėpė abejonių dėl ŠMM siūlomų pataisų pagrįstumo. Anot jo, reikėtų kompleksiškai peržiūrėti lietuvių kalbos mokymo programas, nes lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas visoms be išimties mokykloms esą parodė, kad turi skirtis gimtosios lietuvių kalbos ir negimtosios lietuvių kalbos egzaminai, jei norima atsižvelgti į tautinių mažumų mokyklų vaikų lūkesčius.

„Reikėtų apsispręsti, kaip keisti ugdymą, nuo kiek metų pradėti mokyti, kad vaikai nenukentėtų. Atskiri spendimai problemos neišspręs. Ugdymo įstaigose mokoma šnekamosios lietuvių kalbos pagrindų, bet reikia integruotų sprendimų, o ne įstatyme numatyti, kokią dalį ugdymo turi sudaryti ugdymas gimtąja kalba, o kokią – valstybine lietuvių kalba“, – aiškino J. Narkevičius. Anot jo, dabartinė lietuvių kalbos mokymo reforma tautinių mažumų mokyklose ne tik nieko gero neduoda mokiniams, bet ir sukelia įvairių trukdžių.

Romo Jurgaičio nuotr.

Ne pirmas pasiūlymas

Tai jau nebe pirmas bandymas išplėsti ugdymą lietuvių kalba tautinių mažumų ugdymo įstaigose. Dar vasarą grupė Seimo konservatorių pasiūlė nuo 2023 metų įtvirtinti, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje bent 60 proc. temų būtų dėstoma lietuvių kalba, o 40 proc. – tautinės bendrijos kalba. Esą taip būtų užtikrintas platesnis ir kokybiškesnis ugdymas valstybine kalba.

Pasak vieno šių pataisų teikėjo parlamentaro Lauryno Kasčiūno, taip Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos būtų labiau integruotos į valstybės socialinį, politinį ir ekonominį gyvenimą. „Lietuvių kalba yra svarbus integruojantis veiksnys, turintis įtakos tautinių bendrijų įsitraukimui į darbo rinką, visuomeninį gyvenimą ir mažinantis tautinių bendrijų pažeidžiamumo jausmą“, – teigė jis.

Anot L. Kasčiūno, įvairūs Lietuvoje atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad lietuvių kalbos mokėjimas yra vertinamas kaip itin svarbus veiksnys, darantis įtaką gerai tautinių bendrijų atstovų savijautai.

Parlamentaro tikinimu, daugelis Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių atstovų kaip vieną didžiausių kliūčių ieškant darbo įvardijo lietuvių kalbos nemokėjimą. Be to, pasak politiko, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip tautinių bendrijų mokyklose besimokantys abiturientai išlaiko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Pagal dabartinio Švietimo įstatymo nuostatas mokiniai tautinių bendrijų mokyklose ugdomi dviem kalbomis – tautinės bendrijos kalba ir lietuvių kalba. Pastaroji pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – tik per Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

Minėtą grupės parlamentarų pasiūlymą sukritikavo Seimo teisininkai. Jie pažymėjo, jog taip bandoma iš dalies paneigti tautinės mažumos mokyklos bendruomenės savivaldą ir jos teisę pačiai apsispręsti dėl jai reikalingo valstybinės kalbos papildomo mokymo mokykloje. Gal net būtų paneigta pati tautinės mažumos mokyklos statuso esmė, nes išnyktų pagrindinis tokios mokyklos požymis – mokymasis tautinės mažumos kalba tokia apimtimi, kuri nuspręsta mokyklos steigėjų ir jos bendruomenės.

Sukels diskusijas

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša „Lietuvos žinioms“ teigė nesusidaręs konkrečios nuomonės, reikia plėsti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų ugdymo įstaigose ar nereikia. Pasak parlamentaro, vieni mokslininkai yra už tai, kad tautinių mažumų vaikai būtų kuo daugiau mokomi lietuvių kalbos, nes taip jiems būtų lengviau integruotis į visuomenę.

Kiti mokslininkai esą aiškina, kad taip darant gali kilti įvairių problemų – vaikai pernelyg anksti bus supažindinami su lietuviška aplinka, lietuvių kalba, kai dar ir savo gimtosios kalbos nemoka. „Tokios ŠMM siūlomos Švietimo įstatymo pataisos, neabejoju, sukels tikrai dideles diskusijas Seime. Todėl vargu ar jas pavyks priimti greitai, kad naujos nuostatos įsigaliotų jau nuo ateinančių metų rugsėjo“, – pabrėžė E. Jovaiša.