Lapkričio 12 dieną švietimo darbuotojai pradės neterminuotą streiką
Pro­tes­tuo­da­ma dėl eta­ti­nio mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nė są­jun­ga (LŠDPS) skel­bia lap­kri­čio 12 die­ną pra­dė­sian­ti ne­ter­mi­nuo­tą strei­ką.

Šią reformą Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga vadina absurdiška, taip pat piktinasi, kad ji priimta buldozerio pincipu.

„Tai, kas įvesta, nėra etatinio darbo apmokėjimo sistema, o valandinis mokytojų darbo apmokėjimas pakeistas minutiniu, nes mokyklų vadovai kartu su mokytojais priversti smulkmeniškai įvertinti kiekvieną darbelį bei netgi numatyti juos visiems metams į priekį, todėl skaičiuojamos jau nebe valandos, o minutės“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojamas LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

LŠDPS reikalauja nedelsiant atsisakyti šios „minutinės“ darbo užmokesčio sistemos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių valandų. Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.

Profsąjunga teigia bandžiusi teikti siūlymus, taip pat gegužę rengusi įspėjamąjį streiką, tačiau šie veiksmai nesulaukė atsako.

„LŠDPS kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus kviesdama stabdyti reformą, nes chaosas sistemoje, nežinomybė ir mokytojų nusivylimas žlugdo visą ugdymo procesą; pareikštas nepasitikėjimas ir švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, apie kurios nekompetenciją signalizuoja ne vien ši reforma, tačiau situacija švietime toliau tik blogėja“, – teigiama penktadienį išplatintame profsąjungos pranešime.

Streiką skelbianti profsąjunga teigia, kad mokyklose dar niekada nebuvo tokios netvarkos – nesuderintos darbo užmokesčio sistemos, neatnaujintos arba klaidingai sudarytos darbo sutartys.

„Verčiant 2017–2018 mokslo metais turėtą savaitinį darbo krūvį metinėmis valandomis buvo dauginama iš 36, o ne iš 42 savaičių, neišspręstas mokytojų darbo mokinių atostogų metu klausimas, skaičiuojant etatus paliktos tokios „žirklės“, kad su mažiau vaikų ir mažiau valandų dirbantys mokytojai uždirba daugiau, nei turintys perpildytas klases“, – rašoma pranešime.

Taip pat kritikuojama įvesta nauja mokymo lėšų paskirstymo metodika, nes, anot profsąjungos, nepakanka lėšų namų mokymui, klasėms dalinti į grupes, kvalifikacijai, švietimo pagalbai, o klasės dideliuose miestuose kaip buvo taip ir liko perpildytos.

„O visam tam juk buvo išleista ne viena dešimtis milijonų ir kalbama dar apie dešimtis papildomų milijonų kitiems metams, kurie vėl nebus skirti ne mokytojų atlyginimams kelti, bet naudojami neskaidrios ir neteisingos sistemos stiprinimui (...)“, – sako A. Navickas.

Seimas birželį patvirtino etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį, kuris etapais įvedamas nuo rugsėjo.

Pamokinį mokytojų apmokėjimą pakeitė valandinis apmokėjimas per visus metus – mokytojo etatą sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.

Švietimo ir mokslo ministerija teigė, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei. Numatyta, kad mokytojo etate darbas bendruomenei galės sudaryti iki pusės visų valandų skaičiaus per metus, pirmuosius dvejus darbo metus – iki 40 proc. visų valandų. Nustatoma, kad mokytojų darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų ne daugiau kaip 24 kontaktinės per savaitę privalomam dalykui (dalykams) mokyti.

Gegužę prie LŠDPS inicijuoto dviejų valandų streiko jungėsi maždaug pusė šimto bendrojo lavinimo mokyklų, darželių ir neformaliojo ugdymo įstaigų, apie 1 tūkst. pedagogų. Iš viso Lietuvoje yra apie 53 tūkst. pedagogų.