Konservatoriai baugina interpeliacija Jurgitai Petrauskienei
Opo­zi­ci­niai kon­ser­va­to­riai gra­si­na ini­ci­juo­ti in­ter­pe­lia­ci­ją Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trei Jur­gi­tai Pe­traus­kie­nei, kai ku­rio­se mo­kyk­lo­se tę­sian­tis strei­kui dėl eta­ti­nio pe­da­go­gų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis antradienį frakcijos posėdyje Seime tvirtino, kad konservatoriai ketina inicijuoti derybas su valdančiaisiais dėl rugsėjį įsigaliojusios mokytojų algų skaičiavimo sistemos pakeitimo.

„Mes tikrai galime pradėti labai rimtą konsultaciją su jumis, patyliukais ir su protingesniais valdančiaisiais dėl įstatymų pakeitimo“, – frakcijos posėdyje Seime antradienį sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Kitas žingsnis, kurį mes turime, yra pradėti interpeliacijos procesą ministrei. Padėti jai pasitraukti“, – pridūrė jis.

Po frakcijos posėdžio G. Landsbergis žurnalistams tvirtino, kad dėl galimybės inicijuoti interpeliaciją ministrei kalbėsis ir su kitomis opozicinėmis bei valdančiosiomis frakcijomis.

Jis teigė dar anksčiau siūlęs valdantiesiems pakeisti švietimo ministrę.

Konservatoriai kaltina J. Petrauskienę nepasirengus taikyti etatinio darbo apmokėjimo sistemos.

„Reformai buvo nepasiruošta, buvo neapgalvotos visos pasekmės, buvo neišgirsti įspėjimai“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pati ministrė į frakcijos posėdį neatvyko.

Dėl rugsėjį įsigaliojusios naujos mokytojų algų apskaičiavimo sistemos antradienį streikuoja 12 šalies mokyklų, o trečiadienį prie jų prisijungs dar dešimt ugdymo įstaigų, teigia protestą organizuojanti profsąjunga.

Protestuojantys pedagogai sako, kad etatinio darbo apmokėjimo sistema yra neskaidri ir neteisinga, nes ministerija tinkamai nepasirūpino pertvarkos įgyvendinimu, o mokytojai visoje Lietuvoje už tą patį darbą uždirba skirtingai.

„Struktūrinė problema yra didžiausia, kad mokytojas šiandien yra paliktas mokyklos vadovo malonei, be realios derybinės galios“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

Jo kolega frakcijoje Vytautas Juozapaitis situaciją pavadino „tiesiog tragiška“.

„Aš manau, kad ministrė (…) turėtų susirinkti savo daiktus, nes tai, kas įvyko, yra už kritikos ribų“, – kalbėjo parlamentaras.

Streikuojančiųjų skaičius gali augti

Švietimo ministerija sako iš esmės peržiūrėti naujos tvarkos neketinanti, tačiau žada ją patobulinti dar iki šių metų pabaigos ir spręsti problemas kiekvienoje streikuojančioje mokykloje.

Tačiau pačiai švietimo ministrei antradienį į frakcijos posėdį neatvykus, G. Landsbergis tvirtino, jog tai rodo Vyriausybės požiūrį į darbą su Seimu.

„Ministrė prisijungė prie streikuojančiųjų ir šiandien nedirbs“, – pareiškė TS-LKD pirmininkas.

Ministerijos duomenimis, po įvykdytos mokytojų apmokėjimo reformos jų algos augo beveik visoje Lietuvoje, o vidutiniškai darbo užmokestis didėjo 14 procentų.

Tačiau streiką organizuojanti profsąjunga sako, kad realiai atlyginimai mokytojams augo tik pavieniais atvejais, o didelei daliai pedagogų rugsėjį algos pakeltos dirbtinai, išmokėjus pinigus už egzaminų vykdymą ar mokymą namuose.

Anot pedagogų, nauja sistema atveria daug kelių ją subjektyviai intepretuoti, pavyzdžiui, nustatant algos dalį už pasirengimą pamokoms arba už sunkesnes darbo sąlygas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas tvirtino, jog mokytojai yra įžeisti ir vieningi.

„Tęsime streiką tiek, kiek reikės, kol prasidės derybos. Matant pedagogų bendruomenės palaikymą, tikrai nėra problema uždaryti šimtą, 200, 300 mokyklų“, – kalbėjo jis.

Rugsėjį pradėjus galioti naujam mokytojų darbo apmokėjimui modeliui, pamokinį mokytojų apmokėjimą pakeitė valandinis apmokėjimas – mokytojo etatą sudaro 1512 valandų per metus. Jo darbo laikas skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, tai yra pamokos, taip pat pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras antradienį taip pat pristatys mokytojų atlyginimų ir savivaldybių lėšų paskirstymo tyrimą.