Klasės krepšelis gali tapti akmeniu po kaklu
Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos (ŠMM) pa­siū­ly­tos Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­tai­sos, lei­sian­čios nuo rug­sė­jo pe­rei­ti prie nau­jos ug­dy­mo įstai­gų fi­nan­sa­vi­mo sis­te­mos – kla­sės krep­še­lio, da­liai par­la­men­ta­rų at­ro­do tai­sy­ti­nos, to­dėl jie siū­lo šios nau­jo­vės įgy­ven­di­ni­mą ati­dė­ti vie­niems me­tams.

Pritarti tam yra linkę ir mokyklų vadovai. Jie baiminasi, jog nespės tinkamai pasirengti pertvarkai. Tačiau valdančioji dauguma apie tai net girdėti nenori ir pažymi, kad minėta naujovė numatyta šios Vyriausybės programoje.

Eugenijus Jovaiša: „Laiko pasirengti Švietimo įstatymo pataisų įgyvendinimui bus.“

Skubėti nereikėtų

Grupė Seimo narių, tarp kurių yra valdantiesiems atstovaujantis Algirdas Butkevičius, įregistravo pasiūlymą, jog keičiant Švietimo įstatymo nuostatas būtų numatyta, kad finansavimo pagal klasės krepšelį sistema būtų įgyvendinama ne nuo šių metų rugsėjo, o nuo 2019-ųjų rugsėjo. Anot iniciatyvos autorių, klasės krepšelio finansavimo modelį įtvirtinantys įstatymo pakeitimai teikiami skubotai, be išsamesnės diskusijos su savivaldybėmis, mokyklomis ir jų bendruomenėmis.

Įstatymo projektas pateiktas Seimui svarstyti iki jo taikymo pradžios likus mažiau nei trims mėnesiams ir mokslo metams jau faktiškai pasibaigus. Esą pataisos chaotiškos, stokoja sistemiškumo ir stumiamos neatlikus išsamios naujo modelio įdiegimo pasekmių analizės. Klasės krepšelio modelį įtvirtinantis įstatymo pakeitimas teikiamas viešai nepaskelbus mokyklų finansavimo metodikos pakeitimų ir kitų teisės aktų projektų. Todėl neįmanoma įvertinti, kaip toks modelis veiks ir kokią tai įtaką turės konkrečioms ugdymo įstaigoms bei jose dirbantiems pedagogams.

„Teko lankytis Utenos ir Visagino mokyklose. Jų vadovai bei pedagogai yra sutrikę, nebežino, kas vyksta ir kas bus. Todėl pirmiausia reikėtų gerai apsvarstyti pataisas su bendruomenėmis, jas priimti ir tik paskui pereiti prie realaus jų įgyvendinimo“, – „Lietuvos žinias“ tikino vienas pasiūlymo atidėti klasės krepšelio finansavimo modelio įgyvendinimą autorių, Seimo narys Edmundas Pupinis.

Pasak jo, neskubėti Lietuvoje įdiegti klasės krepšelio modelio, nes tai neskatintų efektyvaus švietimui skiriamų lėšų naudojimo ir neprisidėtų prie ugdymo kokybės gerinimo, ragina Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Valstybės kontrolė.

Pažangu, bet trūksta laiko

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad atidėti klasės krepšelio finansavimo modelio įsigaliojimą metams būtų gerai, nors patį modelį jis vadino pažangesniu už esamą. „Tokia pertvarka švietimo srityje būtina, nes reikia mažinti socialinę atskirtį tarp besimokančiųjų sostinėje ir kituose didmiesčiuose bei regionų kaimų mokyklų. Klasės krepšelis turėtų tai atlikti geriau nei dabartinė mokinio krepšelio metodika“, – sakė jis.

Anot D. Žvirdausko, mokinio krepšelio modelis kadaise buvo pažangus ir reikalingas, nes reikėjo suskaičiuoti vaikus – kiek jų mokosi ir kurioje mokykloje. Tačiau dabar ši metodika nebeatitinka šių dienų lūkesčių. Esą klasės krepšelio modelis būtų naujovė, užtikrinanti galimybes visiems vaikams, neatsižvelgiant į tai, kur jie mokosi – kaimo ar didmiesčio mokykloje.

„Jei būtų galimybė atidėti klasės krepšelio įgyvendinimą metams, dvejiems ar pusmečiui, būtume už tai. Tačiau jei tokios galimybės nėra, mokyklų vadovai sutinka, kad naujovė įsigaliotų jau nuo rugsėjo, nors pasirengti jai ne tik liko labai mažai laiko, bet ir yra netinkamas metas – prasidėjo atostogų laikotarpis“, – kalbėjo LMVA prezidentas.

Apsispręsti būtina dabar

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas Arminas Varanauskas aiškino, jog klasės krepšelio modelis buvo išbandytas, o atlikta analizė atskleidė, kad kurie dalykai pasiteisino, kai kurie – nelabai. Darbo grupė, kuriai priklausė ne tik ŠMM specialistai, bet ir mokyklų vadovų, savivaldybių, profesinių sąjungų atstovai, kiek pakeitė bandomąjį klasės krepšelio variantą, jį labiau susiedama su ugdymo planu. Mat kiekvienai klasei skirtas tam tikras ugdymo valandų skaičius, kad būtų galima įgyvendinti ugdymo planą. Finansavimas bus skaičiuojamas pagal realų valandų poreikį ugdymo planui įgyvendinti skirtingose mokyklose ir pagal mokinių skaičių klasėse.

„Dabar sustabdyti įsibėgėjusį procesą ir metams atidėti klasės krepšelio metodikos įsigaliojimą būtų klaida, nes jis yra glaudžiai susietas su kita pertvarka – mokytojų etatiniu darbo apmokėjimu. Būtų neišmintinga šiuos du klausimus atsieti, nes etatinis apmokėjimas įvedamas jau nuo rugsėjo“, – pažymėjo patarėjas.

Anot jo, rengiant klasės krepšelio finansavimo modelį diskutuota daugiau nei metus, tad tinkamiausių sprendimų paieškoms skirtas laikas jau išseko. Dabar belieka priimti sprendimus, kurių laukia švietimo bendruomenė.

Vakar vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje svarstyta, ar pritarti grupės kolegų pasiūlymui atidėti klasės krepšelio modelio įsigaliojimą. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė šio komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, daugumos komiteto narių balsais nutarta tokiam pasiūlymui nepritarti. „Galutinį žodį dėl Švietimo įstatymo pataisų turės tarti pats Seimas. Tikimės, kad antradienį pataisos bus aptariamos plenariniame Seimo posėdyje ir vėliau bus priimtos. Tad laiko pasirengti jas įgyvendinti bus“, – dėstė jis.

E. Jovaiša pažymėjo, kad tokia mokyklų finansavimo pertvarka yra numatyta Vyriausybės programoje, yra parengti visų įstatymo įgyvendinamųjų aktų projektai, apie tai, kad tokia pertvarka bus, žinojo ir mokyklų bendruomenės. Be to, reformai pasirengta finansiškai – numatytos papildomos lėšos. Skaičiuojama, kad pertvarka sudarys prielaidas mokytojams uždirbti vidutiniškai penktadaliu daugiau. Tačiau tikslus padidėjimas bus aiškus tik paskutinėmis rugpjūčio dienomis, kai bus baigtas mokytojų darbo krūvio planavimas.