Keičiasi studijų koncepcija – ar teks keistis verslui?
Vie­nas iš uni­ver­si­te­tų tiks­lų – ug­dy­ti spe­cia­lis­tus, ge­ban­čius vyk­dy­ti svar­bią moks­li­nę veik­lą, kur­ti dar­bo vie­tas, vers­lus ir pri­si­dė­ti prie vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­mo. Ta­čiau kar­tais vers­lo pa­sau­lio at­sto­vai reiš­kia ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl to, kad uni­ver­si­te­tai ne­ap­rū­pi­na pra­mo­nės rei­kia­mos spe­cia­li­za­ci­jos dar­buo­to­jais. Ta­čiau uni­ver­si­te­tas ne­sie­kia tik par­eng­ti kuo dau­giau eks­per­tų sam­do­mam dar­bui.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) docentas dr. Linas Vilčiauskas, prieš gerą šimtmetį chemija buvo pati svarbiausia mokslo šaka. Tuomet atrasta viena cheminė reakcija (amoniako sintezė) iš principo pakeitė istoriją ir labiausiai prisidėjo prie to, kad dabar planetoje gyvena septyni milijardai žmonių. Tačiau, pasak dr. L. Vilčiausko, šiuolaikinė chemija nuėjo labai toli nuo to, kaip tyrimus chemikai atlikdavo ne tik prieš šimtmetį, bet ir prieš gerą dešimtmetį, o jos reikšmė pramonėje ir visuomenėje taip pat pakito.

Chemijos mokslai modernėja

„Šiuolaikinė chemija yra daug platesnė sąvoka, nei buvo prieš, pvz., dvidešimt metų. Šiuolaikiniuose tyrimuose mokslininkai daug daugiau laiko skiria procesų ir duomenų analizei, dirba su sudėtingesne ir labiau specializuota įranga. Laboratoriniams bandymams skiriama vis mažesnė viso proceso laiko dalis. Tai reiškia, kad šiuolaikinis chemikas turi turėti dar daugiau fizikos, matematikos žinių, darbo su informacinėmis technologijomis įgūdžių“, – sako dr. doc. L. Vilčiauskas ir priduria, kad šie pokyčiai vyksta visame pasaulyje, chemija tampa vis tarpdiscipliniškesnė.

Mokslininkas magistrantūrą ir doktorantūrą baigė Vokietijoje, vėliau stažavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje ar JAV, baigę studijas chemikai dažniausiai pasuka į verslą ir uždirba didesnį nei vidutinį darbo užmokestį toje šalyje. Tačiau jiems jau reikia ne tik chemijos žinių, bet ir gebėjimo parduoti savo sukurtą produktą bei save pačius.

„Darbo užmokestis nėra kažkoks duomuo ir net prestižinis siauros srities išsilavinimas negarantuos didelio darbo užmokesčio. Tarkim, visi žinome, kad teisininkai gauna didelį darbo užmokestį, tačiau toli gražu ne visi studentai, baigę teisės studijas, dirba teisininkais. Mokslininkams yra sudarytos vienos geriausių sąlygų konkuruoti tarptautinėje darbo rinkoje. Darbo specifika niekada neleidžia prisirišti prie vienos temos ar vietos. Tad pabaigus studijas konkurencinis žaidimas tik prasideda“, – sako dr. L. Vilčiauskas.

Keičiasi karta – keičiasi studijos

Europoje ir JAV studijų programos – panašios, praktikos galimybės – taip pat. Kaip pasakoja mokslininkas, JAV studentai labiau orientuojami į verslą, dažniau akcentuojamos stažuotės, Europoje studentui leidžiama pasirinkti pačiam, be didesnio spaudimo. Pasak dr. L. Vilčiausko, yra ir kita šių procesų pusė – keičiasi universiteto koncepcija. Galbūt po dešimtmečio universitetai taps tik socialinėmis erdvėmis, tokiomis, į kurias dažnas ateina pabendrauti, atsigerti kavos. Panaši transformacija vyksta ir su bibliotekomis, į kurias keliaujama susitikti su partneriais, kolegomis, draugais, o norima knyga parsisiunčiama internetu.

„Z kartos studentą reikia daug labiau sudominti nei kitų kartų atstovus. Studentas pagrįstai klausia: kodėl turiu eiti į paskaitą, jeigu internete galiu pasižiūrėti Mičigano universitete vykstančią tokią pat paskaitą? Iškilus tokiems klausimams, reikia sugalvoti, kaip kontroliuoti, ką ir kiek išmoko studentas. Dėstytojams tenka persiorientuoti ir išmokti bendrauti su žmonėmis, kurie į universitetą ateina jau įjautrinti visos aplinkoje esančios informacijos“, – sako pašnekovas ir priduria, kad žaibiškas technologijų modernėjimas ir daugelio mokslų virsmai pakeis ir universitetų bei studijų programų koncepciją. Universitetų auklėtiniai turi taikyti į aukščiausią lygą – jie yra pažangos variklis, o ne dar vienas darbo jėgos statistikos vienetas.