Kariškiai mokysis būti mokytojais
Nuo rug­sė­jo – nau­jo­vė: ka­riš­kiai Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te ga­lės stu­di­juo­ti pe­da­go­gi­ką ir bai­gę tar­ny­bą mo­ky­to­jau­ti. Spren­džia­mos iš kar­to dvi prob­le­mos – bai­gę tar­ny­bą dar ga­lin­tys dirb­ti žmo­nės tu­rės dar­bą, o mo­kyk­los – įdo­mios pa­tir­ties mo­ky­to­jų.

„Nežinau, kodėl Lietuvoje mokytojo profesija dabar nėra labai gerbiama, bet anksčiau ar vėliau būti mokytoju bus prestižo reikalas. Ateityje ir save matyčiau mokykloje. Ir dabar nemažai važinėju po mokyklas, susitikinėju su vaikais, padedu organizuoti stovyklas. Dvejus trejus metus aktyviai dirbu su jaunimu pagal neformaliojo ugdymo programas, tad apsidžiaugiau galimybe pagilinti pedagogikos žinias ir įgyti atitinkamą kvalifikaciją“, – sako Lietuvos karo akademijos vyriausiasis instruktorius Gintautas Razma.

Jis – vienas iš dešimties kariškių, kurie nuo rugsėjo studijuos pedagogiką Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

Senkančių žmogiškųjų išteklių Lietuvoje reikia panaudoti anksti į atsargą išeinančių kariškių, o gal ir kitų statutinių pareigūnų patyrimą bei juo praturtinti mokyklą.

Dirba su vaikais

Šiuo metu G. Razma padeda organizuoti vaikų stovyklą Klaipėdos rajone. Pasakoja iš ten kilęs ir jaučiantis pareigą prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo, nes gerai prisimena, kaip būnant vaiku buvo smagu stovyklose. „Matau didelę prasmę dirbti su vaikais, nes juk visi pokyčiai prasideda nuo jaunuomenės. Požiūrį į gyvenimą, į vertybes reikia formuoti nuo mažens. Todėl ir dirbu su vaikais, tik kol kas neformaliojo ugdymo srityje – padedu organizuoti renginius, stovyklas, konsultuoju kaip viešosios organizacijos narys, nes dirbti kito darbo kariškiams neleidžiama“, – G. Razma pasakoja, kad šiandien tai – jo „užklasinė“ veikla, o pagrindinis darbas – mokyti būsimuosius karininkus taktikos subtilybių.

G. Razma – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos magistras. Dabartinis jo išsilavinimas ir pareigos leidžia dalyvauti jaunimo neformaliojo ugdymo veikloje, bet norint dirbti mokykloje būtinas pedagoginis išsilavinimas. Kariškis neatmeta to, kad ateityje, pavyzdžiui, išėjus į atsargą, mokykla galėtų būti gera alternatyva karybai.

Tiesa, jis kariuomenėje tarnauja dešimt metų, o į atsargą išeinama po 25-erių. Bet, kaip sako G. Razma, gali būti įvairių aplinkybių – ar sveikata subyrėtų, ar kas kita gali lemti, kad tarnauji ne visą laiką. O gali ir pasikeisti politinis požiūris, tad karininkams bus leista dirbti papildomą darbą. Tokie pasiūlymai svarstyti jau ne kartą. Tokiu atveju, kaip G. Razma sako, laisvu nuo tarnybos metu mielai papildomai dirbtų mokykloje. Jis mato net kelias sritis, kur galėtų dirbti su vaikais. Visų pirma, žinoma, geriausiai jam tiktų su karyba susiję moduliai ar užklasinė veikla, bet gerai išmano ir informacines technologijas.

O kol kas G. Razma džiaugiasi atsiradusia galimybe derinant darbą ir studijas įgyti pedagogikos žinių, kurios pravers ir dabartiniame darbe.

Jaunimui karyba įdomu

Kita būsima VDU studentė iš Lietuvos kariuomenės mokyklos – Margarita Istigečeva – ateityje mokykloje ar kolegijoje galėtų perteikti ne tik su karyba susijusių disciplinų, bet ir anglų kalbos žinias – ji VDU yra baigusi anglų kalbą, turi taikomosios kalbotyros magistro laipsnį. Dabartinis diplomas leidžia dirbti universitete, o bendrojo lavinimo mokykloje reikia pedagoginio išsilavinimo.

Ji pasakoja apie pedagogiką galvojusi dar prieš ateidama į kariuomenę, bet patraukė galimybė tapti kariške: metus buvo savanorė, o dabar jau ketverius tarnauja kariuomenėje. Kaip sako M. Istigečeva, jai kariuomenėje patinka, nes mėgsta iššūkius, o „ofisinio“ darbo nemėgsta.

Margarita Istigečeva ateityje mokykloje ar kolegijoje galėtų perteikti ne tik su karyba susijusių disciplinų, bet ir anglų kalbos žinias.

„Kol kas nepaliksiu kariuomenės. Kita vertus, amžinai čia nedirbsiu, tad baigus tarnybą būtų gerai turėti kvalifikaciją, o kartu ir platesnes galimybes rasti darbą. Tad galimybė įgyti kvalifikaciją dirbti mokykloje – labai geras variantas“, – M. Istigečeva rimtai svarsto galimybę ateityje dirbti mokytoja, o jei kariškiams leistų ne tarnybos metu papildomai dirbti mokykloje, tai ir dabar galėtų.

Ji mato, kaip į ekskursiją kariniuose daliniuose atvažiuojantys moksleiviai domisi kariškais dalykais, tad neabejoja, kad vaikams būtų įdomūs mokytojai, turintys visai kitokios patirties – ją puikiai galima panaudoti ir organizuojant užklasinę veiklą.

Norinčiųjų daugiau nei vietų studijoms

Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vyriausiasis puskarininkis Linas Anskaitis pasakoja, kad idėja ieškoti, kur baigę tarnybą kariškiai galėtų panaudoti savo patirtį, nėra nauja – Krašto apsaugos ministerija (KAM) su mokymo įstaigomis rengia įvairius projektus.

Atsiradusi nauja galimybė įgyti pedagogo kvalifikaciją sudomino net daugiau kariškių, nei VDU galėjo pasiūlyti studijų vietų. Tad buvo atlikta atranka. Apie 80 proc. kariuomenės mokyklos darbuotojų – instruktoriai, galima sakyti – dėstytojai, tad geba mokyti. Tačiau norint dirbti mokykloje reikia kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, be to, instruktoriai dirba su suaugusiaisiais, o dirbant su vaikais reikia ir specifinių pedagogikos žinių.

„Kol kariškiai išeis į atsargą, kariuomenė laimės, nes įgiję naujų žinių jie galės jas čia pat panaudoti. O išėję į pensiją nevažiuos į anglijas arba neis gatvių šluoti, nes galės dirbti mokykloje. Darbingas žmogus įgis darbo vietą, o mokykla – patyrusį žmogų“, – keleriopą naujo projekto naudą įžvelgia L. Anskaitis. Dabar į atsargą kariškiai gali išeiti tarnavę 25 metus, o maksimaliai gali dirbti iki 55 metų, vadinasi, dar likus virtinei metų iki standartinio pensinio amžiaus.

L. Anskaitis ir pats yra vienas iš būsimų minėto dešimtuko studentų. Jį, kaip ir kitus, šiek tiek gąsdina užimtumas – kaip spės suderinti studijas ir darbą. Juk būna ir budėjimų, ir pratybų, ir mokymų. Tačiau VDU dėstytojai padrąsino – stengsis dirbti lanksčiai. Paskaitos numatytos penktadieniais ir šeštadieniais, taip pat teks atlikti praktiką mokyklose.

„Kol kas neturiu planų palikti kariuomenę. Tačiau esu dirbęs dėstytoju, instruktoriumi, man tai patinka. Todėl didelė tikimybė, kad išėjęs į pensiją pasirinkčiau mokytojo ar užklasinio būrelio vadovo darbą“, – svarsto L. Anskaitis. Kariuomenės patirtis būtų vertybė mokant moksleivius pagal išplėstinio „Krašto gynybos“ kūno kultūros kurso modulį, jis dabar pasirenkamasis, bet, kaip tikisi L. Anskaitis, galbūt taps privalomas. Čia pirmiausia jis mato nišą tiek sau, tiek kitiems VDU pedagoginę kvalifikaciją įgijusiems kariškiams. Tačiau kai kas iš minėto dešimtuko yra baigę ne tik karines studijas, tad galėtų dėstyti ir kitus dalykus.

Linas Anskaitis: "Didelė tikimybė, kad išėjęs į pensiją pasirinkčiau mokytojo ar užklasinio būrelio vadovo darbą.“

Jauni pensininkai praturtintų mokyklą

„Krašto apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijose seniai vyksta diskusijos, kad susikaupė kritinė masė tarnybą baigusių išsilavinusių kariškių ar kitų statutinių pareigūnų, kurie dar darbingi, bet nelabai žino, ką toliau veiks. Ateiti dirbti į švietimo sritį – jiems puiki galimybė. Tokių naujų patyrusių žmonių įsitraukimas – privalumas ir švietimo sistemai“, – neabejoja kariškių studijų programą kuruojanti VDU Edukologijos instituto lektorė dr. Odeta Norkutė.

Kariškių studijos VDU – Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamo projekto „Tęsk“, finansuojamo Europos socialinio fondo ir mūsų valstybės biudžeto lėšomis, dalis. Trejus metus vyksiantis projektas padės mokytojams įgyti antrą specializaciją arba nepedagogines studijas baigusiems asmenims – pedagogo kvalifikaciją. Dr. O. Norkutė atkreipia dėmesį, kad kariškiams pagal projektą buvo skirta atskira kvota, jie dėl studijų vietos konkuravo tarpusavyje, bet ne su mokytojais.

Kaip informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), siekdama atsargos karių socialinės reintegracijos, ji aktyviai bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis. VDU ne tik startuoja profesinių pedagogikos studijų programa – šis universitetas atsargos kariams sudarė sąlygas studijuoti magistrantūroje ir pagal bakalauro studijų programą su 50 proc. nuolaida.

Vilniaus universiteto Verslo mokykla, remdama atsargos karių reintegraciją į civilinį gyvenimą, pasiūlė jiems aukšto lygio kursus, skirtus vadovams, taikant 75 proc. kainos nuolaidą. O švietimo įstaigų ir įvairių verslo įstaigų pernai Seime pasirašyto memorandumo dėl Lietuvos kariuomenės atsargos karių užimtumo didinimo pagrindu Lietuvos darbo biržos puslapyje sukurtas Atsargos karių bankas, suteikiantis patogią galimybę darbdaviams siūlyti darbo vietas į atsargą išėjusiems kariams.

Dešimt pedagogo kvalifikaciją įgysiančių kariškių, žinoma, tik saujelė. Kariškiai siūlo plėsti šią programą, pagal kurią senkančių žmogiškųjų išteklių Lietuvoje panaudotų anksti į atsargą išeinančių kariškių, o gal ir kitų statutinių pareigūnų patyrimą ir juo praturtintų mokyklą.