Karinis mokymas mokyklose: už ir prieš
Vie­ni siū­lo da­bar lais­vai pa­si­ren­ka­mas kraš­to gy­ny­bos pa­mo­kas pa­da­ry­ti vi­siems pri­va­lo­mas, ki­ti tei­gia, kad šis mo­ky­mas yra be­reikš­mis, jei nė­ra pro­fe­sio­na­lus, nes toks įma­no­mas tik ka­riuo­me­nė­je.

Rusijos mūsų valstybei keliamos grėsmės, sugrąžinta šauktinių tarnyba visuomenėje kelia diskusijų, ar nevertėtų mokyklose įvesti privalomą karinį mokymą. Tiesa, ne tokį, koks buvo sovietmečiu, ir ne tokį, kokio Lietuvoje būta tarpukariu, o tokį, kokį turi kai kurios kitos NATO valstybės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlė išbandyti privalomą karinį parengimą ne tik bendrojo lavinimo mokyklose, bet ir įvesti jį aukštosiose mokyklose kaip alternatyvą šauktinių kariuomenei.

Bendrojo lavinimo mokyklose aukštesniųjų klasių moksleiviai jau gali rinktis naują nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programą, ir ji sulaukė populiarumo.

Krašto gynyba nuo gimnazijos suolo

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Audronė Baronienė pasakoja, kad gimnazistai jau ketvirti metai gali rinktis krašto gynybos modulį. Tarp jį pasirinkusiųjų yra apie 7 proc. merginų, ir jų kasmet vis daugėja. Dėsto Lietuvos kariuomenės mokyklos Karinio fizinio rengimo skyriaus vyresnysis specialistas Gintautas Matusevičius.

Moksleiviai gali išmėginti karinį kliūčių ruožą, pagilinti žinias apie lyderystę, pažinti kūno kultūros, sporto ir nacionalinio saugumo bei pilietiškumo nuostatų ugdymo sąveiką. Programos fizinio parengimo dalis suformuota karinės penkiakovės pagrindu: ją sudaro šaudymo, karinio kliūčių ruožo įveikimo, bėgimo, plaukimo ir granatų mėtymo rungtys.

Gimnazistai kasmet dalyvauja šaulių treniruoklio pratybose Rukloje, ten ne tik imituoja šaudymą iš kovinių šautuvų ar artilerinių bei kitų sistemų, bet ir susipažįsta su informacija apie nusitaikymą ir šaudymo rezultatus kompiuterinėse sistemose. Tokios mokomosios įrangos naudojimas leidžia mokymo procesą padaryti saugų ir efektyvų.

Kasmet gegužę gimnazistai išbando savo jėgas krašto gynybos modulio varžybose. Prieš tai moksleiviai susipažįsta su bazinių karinių mokymų kasdienybe, ginklais bei karine ekipuote. Dalyviai varžosi tiek asmeninėje, tiek komandinėje karinio kliūčių ruožo įskaitoje, karinės granatos metimo, šaudymo iš pneumatinio ginklo 25 metrų uždaroje šaudykloje ir kliūčių ruožo įveikimo su sužeistuoju rungtyse.

„Per krašto gynybos modulio pamokas ugdomos jaunam žmogui būtinos fizinės ypatybės ir gebėjimai, stiprinama sveikata, atskleidžiamos ir ugdomos lyderio savybės, didinama asmeninė motyvacija ir puoselėjama tautinė tapatybė. Šis pasirenkamasis dalykas praturtina mokinių ugdymo procesą ne tik stiprinant mokinių fizinį pasirengimą, bet ir ugdant jaunų žmonių patriotiškumą bei pareigą savo kraštui“, – sako A. Baronienė.

Moko ir civilio pareigų

Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, skirta bendrojo ugdymo mokyklų 9–10 arba I-IV gimnazijos klasių mokiniams, tikrai nėra vien karinis mokymas siaurąja prasme. Kaip aiškina švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, jos paskirtis – prisidėti prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo, skatinant mokinius domėtis saugumo ir krašto gynybos problemomis, bei suteikti mokiniams daugiau pilietinės galios. Programa apima ne tik krašto gynybos sistemą – suteikia žinių apie kariuomenę, karo tarnybos būdus ir praktinių karybos įgūdžių. Programoje yra dar dvi sritys. Viena dalis yra susijusi su šalies nacionaliniu saugumu, jo koncepcija ir užtikrinimo būdais, civilio vaidmeniu šiuose procesuose, kita – su ekstremaliomis situacijomis.

Dabar ši programa yra pasirenkamoji. Jai skirtos 36 valandos.

Nuo 2016 metų pradėta įgyvendinti ir nacionalinė kvalifikacijos programa mokytojams „Nacionalinis saugumas ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas‘‘. Pasak švietimo ir mokslo viceministro, mokytojai ją noriai renkasi, nes temos aktualios, atliepia šių dienų iššūkius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas LVŽS frakcijos narys Vytautas Bakas pasakoja, kad neseniai komitete vykusiuose klausymuose susipažinta, kaip sekasi diegti naują mokymo programą. „Procesas pajudėjęs“, – džiaugiasi jis. Ar reikia tokias pamokas padaryti privalomas? Parlamentaro įsitikinimu, padidinus visuomenės sąmoningumą, nereikės nė privalomumo – į tokias pamokas jaunimas pats įsitrauks.

„Jei švietimo sistema sėkmingai įgyvendins šias programas, suras tinkamus dėstytojus, pavyzdžiui, parengs tam į atsargą išėjusius kariškius, Šaulių sąjungos narius, šis laisvai pasirenkamas dalykas gali tapti viena mėgstamiausių pamokų mokykloje. Juk vaikams patinka važiuoti į tokio profilio stovyklas, jie nori pažinti kariškus dalykus. Apklausose apie požiūrį į kariuomenę 15–19 metų jaunuoliai taip pat rodo didžiausią susidomėjimą kariuomene, privaloma karo tarnyba. Juolab kad krašto gynybos programa mokyklose – ne tik karinis parengimas. Ji didina visuomenės atsparumą grėsmėms, ugdo platesnį požiūrį į visuomenės saugumą“, – sako V. Bakas.

Bendrojo lavinimo mokyklose aukštesniųjų klasių moksleiviai jau gali rinktis naują nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programą, ir ji sulaukė populiarumo.

Kario mokykloje neparengsi

„Tai būtų vežimo statymas prieš arklį. Privalomas karinis rengimas mokykloje būtų pinigų švaistymas. Reikėtų daug personalo, nes bet kas negali to mokyti. O rimtai gynybai moksleiviai vis tiek nebūtų parengti, nes tam reikia nuoseklaus mažiausiai devynių mėnesių mokymo“, – įsitikinusi Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė. Anot jos, turime nuosekliai eiti prie šaukimo į kariuomenę tuoj po mokyklos, o tada viskas stotų į savo vietas: kariuomenė natūraliai būtų suinteresuota bendrauti su jaunuoliais, parengti juos tarnybai.

Tačiau, buvusios krašto apsaugos ministrės nuomone, moksleivius reikia supažindinti su grėsmėmis valstybės saugumui, aukštesnėse klasėse jiems būtų vertinga apsilankyti kariniuose daliniuose. „Bet tikrai nereikia, kad kaip sovietmečiu per karinio parengimo pamokas jie mokytųsi, kaip išardyti automatus. Nereikia grįžti ir prie tarpukario Lietuvos karinio mokymo, nes juk nuo to laiko jau praėjo šimtas metų“, – sako R. Juknevičienė.

Ji nepritaria ir siūlymams įvesti privalomą karinį ugdymą aukštosiose mokyklose, nes tai irgi būtų neišbaigtas, nevisavertis, bet brangus mokymas. O norintiesiems yra galimybė Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo antro kurso trejus metus mokytis jaunesniųjų karininkų vadų kursuose.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis taip pat yra sakęs, kad pirmiausia reikia stiprinti patriotinį ugdymą. Karinis parengimas vidurinėje mokykloje net nėra įmanomas – vaikų karinį parengimą draudžia tarptautinės konvencijos. Todėl mokyklose geriausias būtų patriotinio ugdymo dalykas (galbūt pradžioje pasirenkamasis, o vėliau privalomas), taip pat jaunųjų šaulių veikla.

Šiuo metu studentams organizuojami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, per kuriuos besimokantieji civilinių specialybių gali įgyti rezervo būrio vado kvalifikaciją ir jiems suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) karinis laipsnis. Galbūt galimos ir kitos specializuotos priemonės, pavyzdžiui, tikslinis karo gydytojų rengimas. Svarstant visuotinės karo prievolės įvedimą, galimos kelios alternatyvos, kaip studentai galėtų ją atlikti. Be jau minėtų Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų, šiuo metu numatyta galimybė atlikti tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai trunka trejus metus. Pagal tarpukario Lietuvos tradicijas tokiuose kursuose dalyvaujantys studentai vadinami kariūnais aspirantais. Jie kas antrą savaitgalį vykstančiuose mokymuose pirmaisiais metais įgyja bazinių karinių žinių ir įgūdžių, antraisiais mokosi vadovauti pėstininkų skyriui, trečiaisiais – pėstininkų būriui. Kiekvienų metų pabaigoje organizuojama 14 parų lauko stovykla, kurios metu klausytojai praktikoje pritaiko per mokymus įgytas žinias. Teorinių ir praktinių užsiėmimų, lauko pratybų metu kariūnai aspirantai mokosi taktikos, karo inžinerijos, karo topografijos, medicinos, fizinio rengimo, lyderio ugdymo ir kitų dalykų.

Jaunimui karyba įdomi

Prieš keletą metų atliekant Pilietinės galios indekso tyrimą moksleivių nuomonės apklausoje beveik šeši iš dešimties devintokų-dvyliktokų pritarė arba greičiau pritarė, kad mokykloje karinio parengimo pamokų reikia, o trečdalis manė priešingai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė pabrėžia, kad, kaip rodo tyrimai, padidėjus grėsmei stiprėja ir pasiryžimas ginti tėvynę. Ar tam reikia pradėti rengti mokykloje? „Tai priklausytų nuo to, koks būtų turinys, kas ir kaip dėstytų. Prisimenantieji sovietmetį žino, kad anuomet karinis mokymas buvo daugiau parodija. Jei mokykloje supažindintų su baziniais dalykais, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, suteiktų civilinės saugos žinių, kurios praverstų ne tik jei neduokdie tikrai kiltų karinės agresijos pavojus, bet ir stichinės nelaimės atveju, tai būtų naudinga. Karinis mokymas galėtų prisidėti ir prie patriotiškumo skatinimo“, – mano A. Ramonaitė. Pasak jos, galima pasimokyti iš Lenkijos: ten toks ugdymas yra išplėtotas, į jį yra įsitraukę atsargos karininkai.

Beje, nuo šio rudens dešimčiai kariškių Vytauto Didžiojo universitete (VDU) suteikta galimybė studijuoti pedagogiką. Jų studijos VDU – Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamo projekto „Tęsk“, finansuojamo Europos socialinio fondo ir mūsų valstybės biudžeto lėšomis, dalis. Baigę tarnybą ne vienas jų „Lietuvos žinioms“ sakė turintys rimtų ketinimų eiti dirbti į mokyklą, o kol kas – dirbti su moksleiviais pagal neformaliojo ugdymo programas. Jei kariškio statusas leistų ne tarnybos metu dirbti mokykloje, tikrai ne vienas pasidalytų savo žiniomis ir patirtimi, kuri jaunimui įdomi. Kariškiai pasakojo, kad moksleiviai, atvažiuojantys į ekskursijas kariniuose daliniuose ar dalyvaujantys užklasiniuose užsiėmimuose, labai domisi kariškais dalykais.

Beje, tarpukario Lietuvoje paskutinėse penkiose, kiek vėliau – keturiose aukštesnėse gimnazijų klasėse ar specialiųjų vidurinių mokyklų visuose kursuose buvo įvesta mokomoji karinio rengimo disciplina. Ją dėstė specialiai iš kariuomenės dalinių ir Šaulių sąjungos būrių tam paskirti arba atsargos karininkai. Kaip rašoma Algirdo Ažubalio, Rolandos Kazlauskaitės-Markelienės ir Virginijos Žilėnienės monografijoje „Karinis rengimas Lietuvos mokykloje 1929–1940 metais“, Krašto apsaugos ministerija garantuodavo visą būtiną pagalbą mokykloms, organizuojančioms mokinių manevrus, šaudymo pratybas ir varžybas, mokinių ekskursijas į kariuomenės dalis, Karo muziejų. Buvo mokoma, kaip suteikti pirmąją būtinąją medicinos pagalbą.