Kandidatai į rektorius nori vadovauti skaidriam KTU
Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) ta­ry­ba ry­toj bal­suos dėl kan­di­da­tų į rek­to­riaus kė­dę. No­rin­čių­jų juo tap­ti – 11, tad ti­kė­ti­na, kad nė vie­nam pre­ten­den­tui iš pir­mo kar­to ne­pa­vyks už­si­ti­krin­ti rei­kia­mos par­amos ir pri­reiks dar vie­no bal­sa­vi­mo. Jis nu­ma­ty­tas pir­ma­die­nį.

Kandidatai neslepia ambicijų kilstelėti KTU pasaulio reitinguose, kuriuose jis dabar užima 751–800 vietas. Tam pravartu pasidomėti, kaip randami lyderiai, gebantys iškelti universitetus į mokslo ir studijų viršūnes.

Visi kandidatai į rektorius – mokslų daktarai, 9 iš 11 – profesoriai. Visi turi nemažai patirties, įgytos užsienio universitetuose, tarptautiniuose projektuose.

„QS World University Rankings“ reitingo viršūnėje esančio Masačusetso technologijos instituto prezidentu tada beveik 62-erių Leo Rafaelis Reifas tapo įveikęs apie 100 konkurentų. Venesueloje gimęs, augęs, studijavęs žydų emigrantų iš Rytų Europos palikuonis – ne tik elektros inžinerijos autoritetas, garsus mokslininkas, kuriam priklauso keliolika patentų ir gausybė cituojamų mokslo darbų, bet ir pedagogikos inovatorius, talentingas vadybininkas, pagarsėjęs pasiūlyta ir įgyvendinta strategija, kaip mokslo įstaigai išgyventi finansų krizę. Per tris dešimtmečius prestižiniame Masačusetso technologijos institute jis buvo išsikovojęs didžiulį autoritetą, bet iki rektoriaus posto teko įveikti ilgą atrankos procesą. Rinkimų komitetas buvo sudaręs daugiau nei 100 galimų pretendentų sąrašą, vyko ilgos konsultacijos ir diskusijos su instituto studentais, alumnais, darbuotojais ir bendradarbiaujančių institucijų atstovais.

Tokia rektorių rinkimo procedūra, trunkanti nuo pusmečio iki metų ar net ilgiau, įprasta daugelyje geriausių pasaulio universitetų. Šiuo metu rektorių renkantis KTU turi kitokią patirtį.

Neapsiėjo be skandalų

Įprastomis aplinkybėmis rektoriaus kadencijos pabaiga yra visiems žinoma, tad naujojo vairininko galima dairytis iš anksto. KTU be vadovo liko neplanuotai – pernai gruodį dėl plagiato skandalo rektoriaus postą buvo priverstas palikti Petras Baršauskas. Tiesa, ir jo išrinkimas, ypač antrai kadencijai, kėlė abejonių dėl skaidrumo.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) valdybos narys prof. habil. dr. Gediminas Merkys Kauno forumo tinklalapyje primena: 2011-aisiais P. Baršauskas, būdamas Aukštojo mokslo tarybos pirmininku, galima sakyti, pats paskyrė savo būsimus rinkikus – rekomendavo švietimo ir mokslo ministrui, ką skirti į tuometę KTU tarybą. 2016-aisiais universiteto steigėjas Seimas protokoliniu sprendimu nurodė KTU pirma išsirinkti naują tarybą, nes senosios kadencija jau baigėsi, ir tik tada rinkti rektorių. Tačiau jis perrinktas antrai kadencijai nelaukiant naujos tarybos. KTU tarybos veiklos ir rektoriaus rinkimų pažeidimus net keliais savo sprendimais patvirtino akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius.

G. Merkys mano, kad ir šįsyk KTU rektoriaus rinkimai neapsieina be paniekos demokratiniam viešajam valdymui. Jau prasidėjus rinkimų procedūrai, KTU taryba pakeitė jų tvarką – dviem mėnesiams pratęsė kandidatų registravimo terminą, nors jų jau buvo penki šeši. Jei būtų nepavykę iš jų išrinkti rektoriaus, turėjo būti skelbiami nauji rinkimai.

Be to, taryba nusprendė, kad rektoriaus rinkimus vykdys privati personalo atrankos bendrovė, nors įstatymai nenumato, kad valstybinio universiteto rektoriaus rinkimų procese dalyvautų kokie nors tretieji juridiniai asmenys.

Agitavo kandidatuoti išeivijos lietuvius

Rektoriaus rinkimus viešo tarptautinio konkurso būdu organizuoja iš KTU tarybos narių sudaryta rinkimų komisija, o, KTU tarybos aiškinimu, konkursu atrinkta personalo paieškos ir atrankos bendrovė „J. Friisberg & Partners“ buvo pasitelkta siekiant užtikrinti sklandžią ir skaidrią konkurso eigą.

Šios įmonės vadovė Nijolė Kelpšaitė „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad ji konsultavo rinkimų komisiją, pasitelkusi didžiulę savo duomenų bazę, bandė pritraukti daugiau kandidatų iš lietuvių bendruomenių užsienio šalyse. Deja, Lietuvoje siūlomas rektoriaus atlygis yra apie penkiskart mažesnis, nei kitur mokama asmeniui, einančiam pareigas, kurios sietinos su panašiais reikalavimais. Kalbinti autoritetingi užsienio mokslininkai teigė neįsivaizduojantys, kaip persikraustę su šeima į Lietuvą išgyventų iš tokio atlyginimo. Tad rinkimuose – tik du kandidatai iš užsienio, vienas jų – išeivijos lietuvis.

Pasak N. Kelpšaitės, vienintelis ne lietuvis – Sanjay Misra iš Nigerijos nebuvo tarp tų, kurie buvo agituojami kandidatuoti. Jis pats buvo turėjęs saitų su KTU ir nusprendė siekti rektoriaus posto. Tiesa, S. Misra nemoka lietuviškai, o jau ankstesniuose KTU rektoriaus rinkimuose Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija oficialiai įspėjo, kad rektorius privalo mokėti valstybinę kalbą, kitaip bus nuolat baudžiamas.

KTU viešųjų ryšių projektų vadovas Mantas Lapinskas informavo, kad rinkimų komisijos patvirtintame konkurso skelbime nebuvo reikalavimo mokėti lietuvių kalbą. „Tarybos įsitikinimu, valstybinės kalbos mokėjimas rektoriams nėra teisiškai aiškiai reglamentuotas teisės aktuose. Jei Lietuva siekia didinti tarptautiškumą studijose ir moksle, būtina koreguoti teisės aktus, kad neliktų jokių dviprasmiškumų. Šį siūlymą Lietuvos universitetų rektorių konferencija yra pateikusi Švietimo ir mokslo ministerijai“, – dėstė jis.

N. Kelpšaitė, remdamasi savo daugiau kaip 20 metų vadovų atrankos patirtimi, tikino, kad išmokti kalbą – mažiausia problema: „Į rektorius pretenduoja intelektualai, mokantys kelias užsienio kalbas. Tad per pusmetį ar kiek daugiau jie įveiktų kalbos barjerą. Reikalauti, kad kandidatas į rektorius mokėtų lietuviškai, – veikiau netolerancija, provincialumas nei kalbos klausimas.“

Finansai – viešieji, tačiau slapti

Kandidatams į rektorius keliami dideli reikalavimai: tai turi būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties. Juk rektoriaus laukia dideli iššūkiai, jis turi išmanyti mokslo, studijų ir vadybos sritis.

KTU rektorius renkamas iš septynių šio universiteto atstovų – Senato pirmininko, Ekonomikos ir verslo fakulteto prof., socialinių mokslų dr. Ryčio Krušinsko, Elektros ir elektronikos fakulteto prof., matavimo inžinerijos mokslų dr. Renaldo Raišučio, Elektros ir elektronikos fakulteto pagrindinio tyrėjo, doc., informatikos inžinerijos mokslų dr. Vido Raudonio, Cheminės technologijos fakulteto prof., technologijos mokslų dr. Raimundo Šiaučiūno, laikinosios rektorės, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto doc., socialinių mokslų dr. Jurgitos Šiugždinienės, Cheminės technologijos fakulteto dekano, prof., chemijos inžinerijos mokslų dr. Eugenijaus Valatkos, Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekano, mechanikos inžinerijos mokslų dr. Andriaus Vilkausko; kitų dviejų Lietuvos universitetų profesorių – Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto prof., Chemijos instituto direktoriaus, chemijos mokslų dr. Aivaro Kareivos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof., sistemų programavimo mokslų dr. Algirdo Pakšto ir dviejų užsienio mokslininkų – Getisburgo koledžo (Pensilvanija, JAV) Ekonomikos katedros doc., socialinių mokslų dr. Rimvydo Baltaduonio ir Kovenanto universiteto (Ota, Nigerija) prof., programinės įrangos inžinerijos mokslų dr. S. Misros.

Taigi visi jie – mokslų daktarai, devyni iš vienuolikos – profesoriai. Tarp pretendentų – jau buvęs KTU rektorius, dabartinė laikinoji KTU vadovė, šio universiteto Senato pirmininkas, du fakultetų dekanai. Visi turi nemažai patirties, įgytos užsienio universitetuose, tarptautiniuose projektuose.

Kandidatai prieš porą savaičių prisistatė atvirame KTU tarybos posėdyje. Dauguma akcentavo studijų ir mokslo tarptautiškumą, tarpdiscipliniškumą, pabrėžė skaidrumo ir akademinės laisvės vertybes, atvirumą bendruomenei, siekį telkti Lietuvos ir užsienio talentus. Pretendentai atsakinėjo į auditorijos ir vieni kitų klausimus.

Kai kas nurodė ne tik savo mokslo pasiekimus, bet ir ūgį, demonstravo oratorinius gebėjimus, humoro jausmą, kaip gražuolių konkurse prisistatydami „Mano numeris – septintas“ ar kolegų klausdami, ar šie vartoja dzūkišką gėrimų paveldą, ar žmona žino, kad rektoriaus darbo diena trunka mažiausiai 12 valandų.

Nuomonės kiek skyrėsi dėl proporcijų, kiek technologijos universitetui reikia įsileisti socialinių mokslų. Bet visi kalbėjo apie studijų kokybę, mokslo stiprinimą ir saitus su verslu, siekius efektyviau naudoti lėšas ir daugiau jų uždirbti bendradarbiaujant su kitomis institucijomis.

Kandidatų diskusijos atskleidė, kad KTU valdomas toli gražu ne taip skaidriai, kaip turėtų. „Akademinės bendruomenės narys – studentas ar darbuotojas – neturi bijoti reikšti savo nuomonės“, – savo valdymo vizijoje pabrėžė KTU rektoriumi jau buvęs R. Šiaučiūnas. Tokios nuostatos rinkimų programoje turbūt neprireiktų, jei KTU vyrautų viešumo ir skaidrumo atmosfera.

Ne mažiau nustebino R. Krušinsko papasakota situacija, kad jis, kaip Senato pirmininkas, pateikė finansų direktorei užklausą apie finansines išlaidas, tačiau informacija nebuvo suteikta, mat ji konfidenciali.

Lietuviška akademinė vadyba itin stebino S. Misrą. Jis siūlė neišlaidauti, pavyzdžiui, didžiulei administracijai. Kandidato žiniomis, 42 proc. KTU darbuotojų – administracija. „Gyvename IT laikais. Kam tiek administracijos darbuotojų? Jei taip toliau, universitetas bankrutuos“, – prognozavo trijuose žemynuose dirbęs, du daktaro diplomus turintis S. Misra, vadovavęs universitetų departamentams, kurių kiekvienas didesnis nei KTU. Jis žadėjo, kad jei taps KTU rektoriumi, jau antrą kadenciją universitetą pakels į TOP 100 pasaulyje. S. Misra sakė esąs pasiryžęs užkirsti kelią paslėptiems finansiniams sandoriams. „Ar žinote, kiek konkrečiai kainavo ISM pirkimas, kokie fondai tam panaudoti?“ – klausė jis ir tikino, kad neaptiko, jog tokia informacija būtų buvusi paskelbta viešai. Nenuostabu, kad nerado, nes informacija buvo slapta. Nigerijoje dirbantį profesorių stebina, kad galima slėpti tai, kur leidžiamos viešosios lėšos.

Jei taptų rektoriumi, daug kas keistų mokslininkų finansavimą. R. Šiaučiūnas piktinosi, kad KTU neturi atstovų Lietuvos mokslo taryboje, nes nesugebėjo pasiūlyti savo kandidatų. KTU sumažėjo užsakomųjų valstybės mokslo darbų, o dėl mokslininkus išnaudojančios finansinės sistemos jie steigia individualias įmones ir mokslo darbus dirba ne per universitetą.

Rinkimų tvarką reikėtų tobulinti

Vis dėlto tarpusavio diskusijos buvo korektiškos, kai kurie atsakymai net į labai konkrečius klausimus – aptakūs. Anot N. Kelpšaitės, kai kartu diskutuoja 11 asmenų, sunku tikėtis pretendentus labai gerai atskleidžiančios aštrios idėjų kovos. Ji pasakojo, kad kitose šalyse kandidatai į rektoriaus pareigas atrenkami palaipsniui, konsultuojantis su akademine bendruomene, ekspertais, o baigiamuosiuose etapuose – diskusijų forumuose – dalyvauja tik keli. Tačiau Lietuvoje rektorių rinkimus reglamentuojantys dokumentai neleidžia ankstesniame etape atmesti kandidatų. N. Kelpšaitės manymu, šią tvarką reikėtų tobulinti.

Remiantis viešu renginiu, kur kiekvienam kandidatui teko po penkias minutes prisistatyti ir po dvi – atsakyti į klausimus, KTU tarybos nariams apsispręsti gali būti nelengva.

Maža to, kandidatas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, o, kaip atkreipė dėmesį akademinės bendruomenės profsąjungos atstovas G. Merkys, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) yra pradėjusi aiškintis, ar vienas kandidatų – R. Krušinskas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus. Analogiški tyrimai vyksta ir dėl dviejų KTU tarybos narių, kurie rinks būsimą rektorių, – „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio.

Kai kuriems kitiems KTU profesoriams kyla abejonių, ar tai, kas vadovaus universitetui, turi lemti „Maxima grupei“ atstovaujantys (KTU tarybos pirmininkas – šios grupės generalinis direktorius Dalius Misiūnas) asmenys.

Žinoma, rinkimuose visuomet yra subjektyvumo. Belieka tikėtis, kad 11 KTU tarybos narių pasirinks verčiausią būti KTU rektoriumi.

Penkerių metų kadencijai rektorius laikomas išrinktu, jei už jį per slaptą balsavimą balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių. Jei per pirmąjį balsavimą nė vienas kandidatų nesurenka tiek balsų, rengiamas pakartotinis balsavimas – į biuletenį įrašomi du kandidatai, per pirmą balsavimą surinkę daugiausia balsų. Jei ir po pakartotinio balsavimo nė vienas jų nesurenka ne mažiau kaip tris penktadalius visų tarybos narių balsų, taryba priima nutarimą dėl dar vieno balsavimo arba naujų rektoriaus rinkimų skelbimo.