Jurgita Petrauskienė: mokytojai įtraukti į „netikrų žinių“ erdvę
Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Pe­traus­kie­nė an­tra­die­nį par­eiš­kė, kad ša­lies mo­ky­to­jai yra įtrauk­ti į „ne­ti­krų ži­nių“ erd­vę, kai ku­rio­se ša­lies mo­kyk­lo­se be­si­tę­siant strei­kams dėl eta­ti­nio pe­da­go­gų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo mo­de­lio.

„Labai gaila, kad į tą netikrų žinių arba iškraipytos informacijos erdvę yra įtraukiami mokytojai, kurių vis dėlto pagrindinis darbas yra skirti savo jėgas jaunų žmonių ugdymui“, – sakė ministrė, dalyvaujanti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikto tyrimo pristatyme.

Dėl rugsėjį įsigaliojusios naujos mokytojų algų apskaičiavimo sistemos antradienį streikuoja 12 šalies mokyklų, o trečiadienį prie jų prisijungs dar dešimt ugdymo įstaigų, teigia protestą organizuojanti profsąjunga.

Protestuotojai teigia, jog sistema yra neskaidri ir neteisinga, nes ministerija tinkamai nepasirūpino pertvarkos įgyvendinimu, o mokytojai visoje Lietuvoje už tą patį darbą uždirba skirtingai dėl galimybės subjektyviai interpretuoti tvarką.

Vyriausybei priklausančio MOSTA atlikto tyrimo duomenimis, kaimiškose vietovėse dirbančių mokytojų darbo krūvis išlieka mažesnis nei miestų, tačiau rugsėjį įvesta etatinio darbo apmokėjimo sistema leido padidinti daugumos pedagogų atlyginimus.

Anot tyrimo, vidutinis etato dydis miesto mokyklose šiuo metu siekia 0,8 etato, o kaimo mokyklose – 0,67 etato.

Mokytojo darbo krūvis iš dalies priklauso nuo klasėje esančių vaikų skaičius, todėl jis mažesnis gyventojų netenkančiose savivaldybėse.

„Natūralu, kad mokyklos ir mokytojai turi prisitaikyti prie šios besikeičiančios situacijos“, – kalbėjo švietimo ministrė.

Pasak jos, kai kuriuose didžiuosiuose miestuose egzistuoja atvirkštinė problema – kyla iššūkis „sutalpinti visus mokinius ir mokytojus“.

J. Petrauskienė, anksčiau pati vadovavusi MOSTA, teigė, kad yra skirtingos priežastys, kodėl kai kuriose mokyklose nepavyksta tinkamai įgyvendinti etatinio apmokėjimo tvarkos. Jos žodžiais, pasitaiko atvejų, kur mokyklų vadovai laiko mokyklas „kaip įkaitus savo politinėms kampanijoms“.

Anot MOSTA tyrimo, atlyginimai šiais mokslo metais paaugo daugiau nei 70-čiai proc. mokytojų, o mažėjo maždaug kas penktam pedagogui.

Vidutinis atlyginimų augimas šiemet siekia 190 eurų „ant popieriaus“, o vidutinis algų mažėjimas siekia 168 eurus.

Tyrimą pristatęs MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas teigė, kad ankstesniais laikais prasidedant mokslo metams didesnėmis sumomis algos mažėdavo apie 30 proc. mokytojų.

„Natūralu, kad įvyksta tam tikras krūvių pasiskirstymas. (...) Pasitaiko tam tikros išmokos, vienais metais jų yra, kitais metais jų nėra“, – kalbėjo ekspertas.

Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad įvedus etatinį apmokėjimą nuo rugsėjo mokytojų darbo užmokesčio fondas augo 17,4 mln. eurų.

Galutinai įvesti etatinį modelį planuojama 2019 metų rugsėjį. Iš viso iki 2020 metų mokytojų algoms valstybė numačiusi skirti 95 mln. eurų, tai leis penktadaliu padidinti mokytojų algas, teigia ministerija.

Jos duomenimis, vidutinis mokytojų atlyginimas šiuo metu siekia 934 eurus, pernai – 822 eurus.