Įvardijo, kokių mokytojų trūksta labiausiai: tai tik tyla prieš audrą
301 – tiek pir­ma­kur­sių šie­met pra­dė­jo krims­ti pe­da­go­gi­kos stu­di­jas Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se. Ta­čiau, kaip sa­ko eks­per­tai, tik ma­ža da­lis jų bai­gę stu­di­jas pa­si­rinks per­ženg­ti mo­kyk­los slenks­tį ir im­sis mo­ky­ti vai­kus. To­kios ten­den­ci­jos prie­žas­tys – ke­lios.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, palyginus darbo ieškančių mokytojų ir jiems siūlomų laisvų darbo vietų skaičių, pavyktų įdarbinti tik maždaug kas devintą darbo biržoje įsiregistravusį mokytoją. O net ir tiems, kurie gauna darbą, kai kuriuose rajonuose siūlomas minimalus atlyginimas.

Negana to, kad tik mažiau nei pusė pedagogikos studijas baigusiųjų iš tikro pradeda dirbti mokytojais, nerimą kelią ir senstanti mokytojų bendruomenė. Prognozuojama, kad vos po ketverių metų penktadalis šalies mokyklose dirbančių mokytojų bus pensinio amžiaus.

Daugiausia darbo ieškančių mokytojų – didmiesčiuose

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, iš šiuo metu šalyje registruotų 141,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų 1267 arba 0,9 proc. yra pedagogai. Tarp ieškančių darbo pedagogų 79 proc. yra pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, 19 proc. – pradinio ugdymo ir 2 proc. – priešmokyklinio ugdymo mokytojai.

Vasaros pabaigoje darbdaviai siūlė 13 tūkst. laisvų darbo vietų, iš kurių pedagogams skirta 130 arba 1 proc. visų laisvų darbo vietų. Daugiausia jų taip pat skirta pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, gerokai mažiau – pradinio ar priešmokyklinio ugdymo pedagogams.

Palyginus darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų skaičius, tampa aišku, kad LDB darbą gali pasiūlyti tik maždaug kas devintam bedarbiui pedagogui.

Tarp darbo ieškančių mokytojų, užsiregistravusių darbo biržoje, daugiausia – kūno kultūros, kurių yra 181 (28 – Vilniuje, 19 – Kaune, 17 – Panevėžyje). LDB duomenimis, darbo ieško 142 anglų kalbos mokytojai (29 – Vilniuje, 20 – Klaipėdoje, 18 – Kaune), 116 muzikos mokytojų (33 – Vilniuje, 16 – Kaune, 14 – Klaipėdoje), 94 dailės mokytojai (24 – Vilniuje, 14 – Kaune, 6 – Marijampolėje), ir 80 lietuvių kalbos mokytojų (15 – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – 5).

„Pastebima, kad daugiausia ieškančių darbo pedagogų gyvena didžiuosiuose šalies miestuose“, – informuoja LDB specialistai.

Darbdaviai daugiausiai laisvų darbo vietų registravo pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams. Didžioji dalis jų siūloma anglų kalbos mokytojams. Iš viso jiems siūloma 19 laisvų darbo vietų: 7 – Vilniuje, 2 – Panevėžyje, 2 – Šiauliuose. Taip pat siūloma 15 darbo vietų lietuvių kalbos mokytojams, kurių po tris yra Vilniuje ir Trakuose, dvi – Marijampolėje.

Ieškoma ir 11 muzikos mokytojų (po 2 Mažeikiuose ir Šalčininkuose, vieno Vilniuje) bei 7 tikybos mokytojų (dviejų Akmenėje, po vieną Kaune ir Jonavoje).

Pastebima, kad daugiausia ieškančių darbo pedagogų gyvena didžiuosiuose šalies miestuose

Atlyginimas iki 600 eurų

Peržvelgus darbo ieškantiems pedagogams siūlomą atlyginimą tampa aišku, kodėl gali nepavykti jų rasti. LDB duomenimis, per praėjusius metus registruotų laisvų darbo vietų siūlomus atlyginimus pedagogams, pastebima, kad dažniausiai siūlomas atlyginimas svyruoja nuo 500 iki 600 eurų.

„Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams siūlytas vidutinis atlyginimas 2017 metais buvo 450–500 eurų, pradinio ugdymo mokytojams – 600 eurų, ikimokyklinio ugdymo mokytojams – 550 eurų“, – teigiama darbo biržos raštu portalui LRT.lt pateiktoje informacijoje.

Išanalizavus per 2017 metus registruotų laisvų darbo vietų siūlomus atlyginimus pedagogams, panašu, kad teritoriniu požiūriu didžiausias atlyginimas siūlomas Vilniaus apskrityje. Čia siūlomas atlygis – apie 560 eurų neatskaičius mokesčių.

Alytaus rajone, LDB duomenimis, siūlomas atlygis, „ant popieriaus“, yra 450–460 eurų, Utenos apskrityje – apie 460 eurų, Kauno, Panevėžio, Tauragės, Telšių ir Klaipėdos apskrityse – apie 500 eurų, Šiaulių apskrityje – apie 550 eurų, o Marijampolės apskrityje – tik 400 eurų.

Trūkumą aiškina keliomis priežastimis

Pasak Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitiko Gintauto Jakšto, viena vertus, šiuo metu fiksuojamas pedagogų trūkumas nėra didelis. Tačiau, jo teigimu, problema išryškėja trūkumą analizuojant pagal atsikrus mokomuosius dalykus ir žvelgiant į jį per geografinį pjūvį.

„Labiausiai šiuo metu trūksta priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų. Šį trūkumą galima sieti su keliomis priežastimis. Pirmiausia, šių mokytojų yra daugiausia, todėl natūralu, kad ir jų kaita yra didžiausia“, – komentavo G. Jakštas.

Kaip dar vieną tokio trūkumo priežastį jis įvardijo kiek gausesnes mokyklą pradedančių laikyti vaikų kartas, taip pat 2016 metais buvusios švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės įvestą privalomą priešmokyklinį ugdymą.

Anot G. Jakšto, augantis dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme lemia ir šios srities pedagogų trūkumą miestuose. Tačiau regionams ši problema ne tokia aktuali, nes ten mažiau vaikų įtraukiama į ikimokyklinį ugdymą.

Taip pat, MOSTA analitiko teigimu, šiuo metu stinga ir kai kurių sričių mokytojų dalykininkų – ypač matematikos, lietuvių ir užsienio kalbų.

G. Jakšto teigimu, mokytojų trūkumą galima paaiškinti keliomis pagrindinėmis priežastimis. Pirma, tai žemi atlyginimai ir nepalankios darbo sąlygos. Pasak pašnekovo, svarbu pabrėžti, kad svarbūs abu aspektai, o vyriausybės žadamas atlyginimų didinimas problemą išspręstų tik iš dalies.

„Jau dabar matome, kad dalis pedagogikos studijas baigusių jaunų absolventų įsidarbina darbuose, kuriuose gauna mažesnį atlygį nei gautų dirbdami pedagoginį darbą. Žemi atlyginimai ir nepalankios darbo sąlygos lemia mažą pedagoginių studijų patrauklumą, o stojantieji dažnu atveju yra prastai pasirengę studijoms ir nemotyvuoti dirbti pedagoginį darbą, tačiau dėl menkos konkurencijos vis tiek įstoja“, – kalbėjo MOSTA analitikas.

Pašnekovas teigė, kad analizuojant 2015 metų pedagogikos krypties studijų rezultatus, išryškėja dvi probleminės sritys. Pirmiausia, studijas baigė tik 63 proc. visų įstojusiųjų. G. Jakšto teigimu, tai galima signalizuoja studentų motyvacijos tapti pedagogais trūkumą ir gebėjimo mokytis problemas.

Antroji nerimą keliantį problema – tik apie 40 proc. baigusiųjų pedagogikos studijas įsidarbina mokyklose. Panašios tendencijos pastebimos analizuojant ir ankstesnes absolventų kartas. Taip pat, pasak G. Jakšto, reikia atkreipti dėmesį, kad vos prieš porą metų studijų krepšeliai pradėti skirstyti pagal programas.

„Anksčiau stebėdavome situaciją, kai, pavyzdžiui, per penkerius metus parengėme 1200 kūno kultūros ir tik 32 chemijos mokytojus“, – sakė G. Jakštas.

Tyla prieš audra

Anksčiau pristatydama mokyklų kokybės žemėlapį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė informavo, kad per pastarąjį dešimtmetį kone 70 proc. sumažėjo mokytojų iki 25 metų amžiaus skaičius ir apie 50 proc. padaugėjo mokytojų, vyresnių nei 55 metų.

Pasak G. Jakšto, šiuo metu jaučiamas pedagogų trūkumas yra sąlyginai nedidelis, tačiau tai tik tyla prieš audrą.

Nerimą kelia ir kita tendencija. MOSTA duomenimis, pedagogikos studijų absolventų kasmet mažėja.

„Mūsų skaičiavimais, šiandien beveik pusė dirbančių pedagogų yra 50 metų amžiaus arba vyresni. Vidutinis mokytojų amžius trečdalyje savivaldybių yra didesnis nei 50 metų. 2016 metais bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 6 proc. pensinio amžiaus pedagogų, situacijai nesikeičiant, 2022 metais pensinio amžiaus pedagogų bus tris kartus daugiau – penktadalis“, – prognozėmis dalinosi G. Jakštas.

Nerimą kelia ir kita tendencija. MOSTA duomenimis, pedagogikos studijų absolventų kasmet mažėja. Skaičiuojama, kad 2012 metais šios krypties bakalauro studijas baigė beveik 2400, o šiemet – 900 absolventų.

Pagrindine tokios situacijos priežastimi, G. Jakšto teigimu, būtų galima įvardinti žemą pedagogo profesijos prestižą, mažą darbo užmokestį, nepagarbą šiai profesijai, ribotas karjeros galimybes, pedagoginių studijų kokybę ir t. t.

„Kalbėdami apie pedagogų poreikio patenkinimą turime kalbėti tiek apie šiuo metu pedagoginio darbo nedirbančių, tačiau pedagogikos studijas baigusių specialistų pritraukimą į mokyklas, tiek apie studentų pritraukimą į pedagogikos studijas“, – pažymėjo MOSTA analitikas.

Jo teigimu, norint į mokyklas pritraukti pedagogikos studijas baigusius absolventus, reikia gerinti pedagogų darbo sąlygas: darbo užmokestį, karjeros galimybes, profesinio tobulėjimo modelius. Taip pat turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys vidinės kultūros mokyklose stiprinimui, gerinamos pedagogų išėjimo į pensiją sąlygos.

„Reikšmingai pagerinus pedagogų darbo sąlygas, būtų galima tikėtis šia profesija sudominti motyvuotus ir studijoms pasirengusius abiturientus. Tuomet turėtų būti dedamos pastangos didinti pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų kokybę, patrauklumą ir lankstumą.

Žingsnis šia kryptimi jau yra žengtas įsteigiant pedagogų rengimo centrus. Vis dėlto, kol jauniems mokytojams galėsime pasiūlyti vos 100–200 eurų didesnį už minimalų atlyginimą, tikėtis, kad pedagogikos studijas rinksis gabiausi – sudėtinga“, – komentavo G. Jakštas.

Pašnekovas prognozavo, kad nedidelis kartos pagausėjimas, šiuo metu lemiantis priešmokyklinio ugdymo mokytojų trūkumą, persikels į vidurinį ugdymą, tad didesnis mokytojų trūkumas bus ateityje bus jaučiamas šioje srityje.

Be to, prognozuojama, kad mokytojų dalykininkų, ypač tiksliųjų ir gamtos mokslų bei kalbų, trūkumą gali sustiprinti ir tai, kad šie mokytojai vidutiniškai yra vyresnio amžiaus, o šių dalykų studijas baigė mažesnis skaičius studentų.

„Jaunimą pedagogikos studijomis sudominti pavyks pagerinus pedagogų darbo sąlygas. Norėtųsi, kad į pedagogines studijas stotų gabiausi abiturientai, nes būtent jie padės pamatus kitos kartos valstybės vadovų, verslų ir darbo vietų steigėjų, viešųjų intelektualų ir t. t. rengimui.

Nuo šių žmonių darbo tiesiogiai priklausoma tolesnė Lietuvos ekonominė, socialinė ir kultūrinė plėtra. Tačiau tikėtis, kad gabiausi abiturientai rinksis studijas, kurių grąža yra vos pusantro šimto eurų didesnė už minimalų atlygį šalyje, pirmiausia, yra naivu, antra – neteisinga, atsižvelgiant į profesijos svarbą ir vertę“, – komentavo MOSTA analitikas G. Jakštas.

Mokytojų paieškomis rūpinasi pačios mokyklos

Skaičiai rodo, kad daugiausia pedagogų ieškoma Vilniaus mieste. Pasak savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovės Alinos Kovalevskojos, už trūkstamų pedagogų paiešką ir įdarbinimą atsakingos švietimo įstaigų administracijos.

„Dažniausiai naudojami įprasti paieškų metodai: informacijos skelbimas įstaigų tinklalapiuose ir informavimo priemonėse, kreipimasis į darbo biržą. Be to, neretai norintys įsidarbinti asmenys patys kreipiasi į švietimo įstaigas su savo gyvenimo aprašymais.

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentas atlieka tarpininko vaidmenį: skelbia informaciją apie turimas laisvas vietas miesto tinklalapyje pagal mokyklų pateiktą informaciją, nukreipia įsidarbinti norinčius asmenis į mokyklas, turinčias laisvų vietų.

Šiuo metu tik kelios Vilniaus miesto mokyklos ieško mokytojų, kiekviena iš jų ieško tik po vieną specialistą“, – komentavo A. Kovalevskaja.

Didins finansavimą

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas teigė, kad šiemet šalyje pirmą kartą pradėtas sistemiškai analizuoti pedagogų poreikius, daromas įvairių scenarijų modeliavimas. Pasak jo, duomenys rodo, kad šiandien didžiausias ankstyvojo ugdymo pedagogų poreikis, auga tiksliųjų mokytojų poreikis.

„Matome, kad jei dar kelerius metus situacija nesikeistų, tai didžiojoje Lietuvos dalyje pedagogų tikrai pradėtų trūkti. Todėl vyriausybė iniciavo trijų pedagogų centrų steigimą, „perkraunamas“ pedagogų rengimas, derinamos investicijos į pedagogų rengimo bazes“, – komentavo A. Varanauskas.

Ministerija prieš porą mėnesių pakeitė reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą, kuriuo remdamiesi mokyklų vadovai galės leisti pedagogams mokyti kitų tos pačios srities dalykų, taip pat priimti asmenis su aukštuoju išsilavinimu, kurie yra motyvuoti dirbti mokytojais ir per dvejus ar trejus metus įgyja reikiamas kvalifikacijas.

Be to, skiriamos papildomos lėšos, kad jau dabar dirbantys mokytojai galėtų įgyti antrą kvalifikaciją, tai yra, dėstyti du dalykus. Skaičiuojama, kad iki 2022 metų tuo pasinaudos apie 800 mokytojų.

Bet neina ir į vadovus. Tie patys jauni žmonės, išlaikę kompetencijų egzaminą, gali dirbti vadovais.

„Tam, kad į mokyklas ateitų dirbti motyvuoti pedagogai, geri savo dalyko žinovai, būtinos patrauklios darbo sąlygos ir konkurencingi atlyginimai. Pirmas žingsnis į tai – šiuo metu įvedamas etatinis apmokėjimas mokytojų atlyginimams skiriant daugiau lėšų.

Etatinis apmokėjimas taip pat sukuria „pradedančiojo pedagogo etatą“, kuriuo dalis mokyklų šiemet jau naudojasi. Tokiems pedagogams atlyginimas gali augti net iki dviejų kartų – dabar jis siekia apie 500, o skiriant pilną etatą jis siektų apie 1000 eurų“, – komentavo A. Varanauskas.

Neranda ir vadovų

Tačiau ne vien pedagogų trūksta šalies mokykloms. Kaip anksčiau portalui LRT.lt sakė Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, šiuo metu ieškoma galimybių, kaip padėti rajone įsikurti bandantiems jauniems pedagogams. Tačiau pastebima ir kita problema.

Anot V. Mitrofanovo, sunku rasti norinčių vadovauti mokykloms. Kalbėdamas su LRT.lt ji pasakojo, kad neseniai buvo rengiamas konkursas užimti vienos iš rajono gimnazijų direktoriaus vietą, bet neatsirado nė vieno kandidato.

„Baigėsi konkursas į vieną geriausių mūsų gimnazijų, bet vadovas neatsirado. Nebuvo nė vieno pretendento į gimnazijos direktorius. Kai mes kalbame apie eilinius darbuotojus, pavyzdžiui, jaunus mokytojus, kurie atvykę į mokyklas gauna 400–500 eurų, suprantama, kad jie neina.

Bet neina ir į vadovus. Tie patys jauni žmonės, išlaikę kompetencijų egzaminą, gali dirbti vadovais. Tačiau atlyginimas nepakankamas, o atsakomybė didžiulė ir prieš tėvus, ir prieš vaikus“, – tuomet portalui LRT.lt sakė Akmenės rajono meras.