Inžinerinės pramonės specialistų darbo rinkoje stinga ir stigs
Ba­lan­džio mė­ne­sį Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė, kiek ir į ko­kias spe­cia­ly­bes šį­met pla­nuo­ja­ma pri­im­ti pir­ma­kur­sių. Fi­nan­sa­vi­mas bus skir­tas toms pro­fe­si­joms, ku­rių po­rei­kis dar­bo rin­ko­je di­džiau­sias. Tarp jų – in­ži­ne­ri­nės pra­mo­nės sek­to­riui.

Pasak specialistų, itin plataus spektro inžinerinės pramonės specialybes ketinantiems rinktis mokiniams būtinos braižybos, informacinių technologijų, matematikos žinios, atsakomybė ir noras dirbti gamybos srityje. O ko iš specialistų tikisi darbdaviai?

Alytuje vykusiame inžinerinio sektoriaus specialistų meistriškumo konkurse dalyvavo mokiniai iš šalies profesinio rengimo mokyklų

Kūrėjų poreikis nuolat didėja

Vaidoto Levickio, Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinio direktoriaus pavaduotojo, teigimu, prieš gerą dešimtmetį buvo skaičiuojama, kad naujos technologijos, su kuriomis dirbti reikia atitinkamai pasiruošus, ateina į pramonę kas septynerius metus. Dabar naujovės pasiekia pramonę kas trejus metus. Tačiau kas bus po dešimtmečio, kokių reikės specialybių ir gebėjimų, kur link pasisuks pramonė, sunku prognozuoti. Vadinasi, svarbu būsimus specialistus parengti taip, kad jie iš principo galėtų persikvalifikuoti. O inžinerinės srities atstovas geba ne vien tai – jis visame pasaulyje prilyginamas kūrėjui.

„Nesudėtingas operacijas atliekantis darbuotojas ilgainiui nebus vertinamas darbo rinkoje. Kai jo veiksmų nebereikės, teks mokyti iš naujo. Tuo metu inžinierius gali nesunkiai persikvalifikuoti, ir tai esant dabartinei technologijų kaitai labai vertinga. Kūrėjai yra žmonės, kurie vienaip ar kitaip kurs technologijas, su jomis dirbs ir jas taikys. Tiesa, norint kūrybingai dirbti būtina patirtis“, – pabrėžė V. Levickis.

Praktiniai įgūdžiai vertinami labiau nei žinios

Pasak V. Levickio, veidrodines sistemas NASA palydovams gaminanti Lietuvos įmonė privalo pati išmokyti aukštąjį išsilavinimą turinčius inžinierius taip, kad šie imtųsi kurti. Be to, yra tokių inžinerijos sričių, kurioms specialistų niekas nerengia. Tai – plastiko gamyba ir apdirbimas.

„Įsivaizduokite vieną didžiausių fotovoltinių elementų (silicio kristalų) gamybos įmonę, kurioje sumontuotos linijos medžiagų sąnaudos per parą siekia iki 100 tūkst. eurų. Kiekviena prie tokios linijos praktiką atliekančio žmogaus klaida gali kainuoti dešimtis tūkstančių. Kas už tai sumokės?“ – klausė LDK direktoriaus pavaduotojas. V. Levickis pridūrė, kad dėl minėtų priežasčių labiau vertinami patirties jau turintys asmenys – iš jų išauginti kūrėjus paprasčiau negu iš teoretikų.

„Optimalu, kai asmuo pirma įgyja profesiją ir tik tada žengia toliau – semtis teorinių žinių. Žvelgiant į tolimą ateitį akivaizdu, kad didžioji dalis darbo vietų bus robotizuota, tačiau inžinieriaus niekas nepakeis. Jis kurs ir valdys robotus. Taigi kūrėjų reikės, ir jų atlyginimai bus didžiausi“, – neabejojo V. Levickis.

LDK atliktas tyrimas atskleidė, kad įmonėms reikalingų darbuotojų santykis inžinerijos pramonėje yra toks: 1 teoretikas ir 4 darbininkai.

Gegužės 9–10 dienomis trijuose šalies miestuose – Vilniuje, Alytuje ir Visagine – vyko nacionalinis inžinerinio sektoriaus profesijų mokinių meistriškumo konkursas, per kurį jaunuoliai galėjo pasitikrinti, ar jie pasirengę būsimiems iššūkiams. Buvo vertinami darbo rinkai reikalingų specialistų įgūdžiai, o dėl geriausiųjų titulo varžėsi trijų inžinerinės pakraipos profesijų atstovai – suvirintojai, elektrikai ir mechatronikos besimokantys asmenys.

Elektromechanikų konkursas Alytuje surengtas trečius metus iš eilės, bet tokios didelės apimties – pirmąkart. Iš kiekvienos Lietuvos mokyklos, turinčios elektromechanikos programą, atvyko po du mokinius. Šiemet buvo 10 dalyvių, kiekvienam jų 8 užduotims įvykdyti prireikė dviejų darbo dienų.

VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro organizuotame konkurse dalyvavo 18 žmonių – po du iš kiekvienos šalies mokyklos, kurioje rengiami suvirintojai. Visi – 1–3 kurso moksleiviai iki 25 metų. Būsimiems suvirintojams teko pademonstruoti meistriškumą virinant vamzdžių sandūrines ir kampines siūles, daugiausia nepasukamoje padėtyje.

Būsimų mechatronikos specialistų konkurse, kuris vyko Visagine pagal „Euroskills“ modelį, dalyvavo 8 komandos po 2 žmones iš keturių kolegijų ir tiek pat profesinių mokyklų. Kaip jaunuoliai atlieka užduotis, stebėjo ir moksleivių įgūdžius rotacijos būdu vertino jų vadovai – tokia konkurso schema ir yra „Euroskills“ modelio esmė.

Pasak profesijos mokytojo Sauliaus Čiuplio, jaunas inžinierius, turintis praktinių įgūdžių ir gerą teorinį bagažą, yra dovana Lietuvai

Darbdaviai skambina patys

Konkurso Alytuje dalyviai turėjo sumontuoti elektros tinklų paskirstymo ir apšvietimo schemas bei sujungti jas į vieną. Užduotis buvo įrengti elektros skaitiklį, įvadą, paskirstyti elektrą po keturis atskirus objektus ir kiekviename jų atlikti papildomų užduočių. Vertinta, kaip mokiniai geba instaliuoti ir laikytis elektros įrenginių taisyklių.

Moksleivių darbą stebėjęs Saulius Čiuplys, Alytaus profesinio rengimo centro elektros įrenginių elektromechaniko specialybės mokytojas, tikino, kad elektros įrenginių elektromechanika – it jūra plati specialybė, kurioje „tyvuliuoja“ elektros mašinos, elektros paskirstymas, tiekimas, radijo elektronika. Daug dėmesio skiriama automatikai, sietinai su mechatronika.

Vertindamas konkurso dalyvių įgūdžius jis sakė, kad moksleiviai pasižymi gebėjimais, kurie leidžia įsidarbinti įmonėse vos įgijus profesinį išsilavinimą. „Elektrikų poreikis šiuo metu – labai didelis. Darbdaviai patys skambina, domisi, ar turime jaunų specialistų, norinčių dirbti Lietuvoje. Kitose šalyse elektrikų poreikis dar didesnis – galima iškart darbintis Švedijoje ar Norvegijoje. Vis dėlto nors mokiniai mūsų centre labai skirtingi, didelė dalis jų lieka Lietuvos įmonėse“, – tvirtino S. Čiuplys. Beje, nemažai elektrikų dirba ir individualiai.

„Gabiems mokiniams patariu baigus profesinę mokyklą stoti į universitetą. O tam, kuris silpnesnis, kolegija – taip pat geras sprendimas. Toks darbuotojas – jaunas inžinierius, turintis praktinių įgūdžių ir nemenką teorinį bagažą, – tiesiog dovana Lietuvai“, – įsitikinęs profesijos mokytojas.

Susidomėjusiųjų daugėja

„Suvirintojo specialybė darbo rinkoje šiuo metu labai populiari. Norinčiųjų ją įgyti tikrai nestinga“, – stebėdamas konkurso dalyvius sakė VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro instruktorius Kazimieras Labokas. Anot jo, ši profesija reikalauja koncentracijos, kruopštumo ir greitos reakcijos. O užduotys, kurias turėjo atlikti moksleiviai, dalyvaujantys suvirintojų konkurse, – iššūkis ir specialistui. Tokie darbai yra vieni sudėtingiausių.

„Džiugu, kad mokinių, kurie renkasi šią specialybę, nuolat daugėja. Tai tikrai perspektyvi profesija“, – tikino instruktorius.

K. Labokas studijas baigusiems ir pirminių suvirintojo įgūdžių įgijusiems moksleiviams pirmiausia rekomenduoja padirbėti, o paskui kelti kvalifikaciją. „Kiekvienas suvirinimo procesas skirtingas, gaminių ir suvirinimo padėčių įvairovė taip pat labai didelė, todėl reikia gauti skirtingų procesų ar medžiagų – metalų grupės – sertifikatus. Geriausia, kai mokiniai tiksliai žino, kokioje srityje norėtų dirbti, ir tobulintų suvirinimo įgūdžius būtent joje“, – dėstė K. Labokas. Pašnekovas pridūrė, kad jeigu tai specialistas, kuris tik virina, jis kvalifikaciją gali kelti ir Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre, o jei profesiją įgijęs jaunuolis ateityje ketina siekti vadovaujamos pozicijas, reikėtų baigti suvirinimo inžinerijos studijas universitete.

Mechatronikai privalo mąstyti logiškai

Mechatronika profesinėse mokyklose įvardijama kaip automatinių sistemų eksploatavimo specialybė, jungianti elektroniką, robotiką, pneumatiką, hidrauliką, jutiklius, valdiklius. Konkurso Visagine dalyviams ir reikėjo atskleisti būtent su tuo susijusius gebėjimus. Pirmą dieną jie turėjo atlikti tris, antrą – dvi užduotis: sumontuoti pneumatinę sistemą, sukurti elektra valdomą pneumatinę sistemą, visiškai sumontuoti valdymo spintą ir galiausiai suprogramuoti loginį valdiklį.

„Rengdami konkurso užduotis stengėmės apimti pagrindinius dalykus: tai, ko reikia darbo rinkoje, ir tai, kas įeina į mechatroniko kompetenciją“, – aiškino „Euroskills“ ekspertas Gintautas Dervinis, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro Sektorinio praktinio mokymo centro vadovas. Pasak jo, asmeninės savybės, kuriomis turėtų pasižymėti mechatronikos subtilybių norintis išmokti asmuo, – loginis mąstymas, schemų skaitymas ir potraukis į inžineriją.

Tačiau eksperto nestebina, kad mokiniai, kuriems sekasi konkurse, nebūtinai demonstruoja gerus akademinius rezultatus. „Jie tiesiog moka gerai skaityti schemas, surinkti, montuoti ir programuoti valdiklius“, – sakė G. Dervinis. Vertindamas dalyvių gebėjimus atlikti konkurso užduotis, jis pabrėžė, kad „programuoti valdiklius yra profesinės mokyklos absolvento, o ne aukštąjį išsilavinimą turinčio inžinieriaus lygmuo“.

„Euroskills“ eksperto teigimu, į Lietuvą šiuo metu ateina nemažai investicijų, fabrikai plečiasi ir absolventų poreikis, kaip rodo mokymo centro patirtis, yra be galo didelis. „Pastaruoju metu turime daug mokinių, kurie tobulina savo kvalifikaciją. Taip pat pastebime tendenciją, kad įmonės praktiką atliekančius mokinius neretai įdarbina ir taip užsitikrina, jog gavę diplomą jauni specialistai liks jose“, – atkreipė dėmesį G. Dervinis.

. . .

Į profesines mokyklas mokiniai priimami nuo 14 metų. Jose kartu su profesine kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį išsilavinimą ar gauti brandos atestatą. Daugiau kaip 70 šalies profesinio mokymo įstaigų siūlo apie 300 įvairaus lygio profesinio mokymo programų. Apie 70 proc. mokymosi laiko skiriama praktiniam mokymui. Praktika įmonėse trunka nuo 8 iki 15 savaičių.

Projektą „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“ (Nr. 09.4.1.-ESFA-V-713–01–0001) įgyvendina Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Projektas, kuriuo siekiama didinti profesinio mokymo patrauklumą ir populiarinti mokymosi visą gyvenimą sampratą, yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.