Ilgosios gimnazijos statusas siūlomas mokykloms, integruojančioms vaikus su negalia
Sei­me svars­to­mas siū­ly­mas va­di­na­mą­ją il­gą­ją gim­na­zi­ją leis­ti iš­lai­ky­ti mo­kyk­loms, in­teg­ruo­jan­čioms vai­kus su ne­ga­lia.

„Siūlymo esmė – kad kuo daugiau vaikų, turinčių didelių ir labai didelių specialių poreikių, būtų integruoti į bendrąsias Lietuvos įstaigas. Šiandien Lietuvoje yra penkios tokios mokyklos“, – BNS sakė Švietimo įstatymo pataisos iniciatorius „valstietis“ Gediminas Vasiliauskas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitete apsvarstytas pasiūlymas numato, kad ugdymą nuo pirmos iki dvyliktos klasės galėtų užtikrinti mokyklos, kuriose ne mažiau kaip 15 proc. visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ar turintys vidutinį ir sunkų neįgalumą.

Pasak G. Vasiliausko, vaikams su specialiaisiais poreikiais sunku adaptuotis perėjus į naują mokyklą, todėl reikėtų jiems sudaryti galimybę išsilavinimą įgyti nekeičiant mokyklos.

„Kad nebūtų tokios situacijos, kai pasimokei kelerius metus vienoje mokykloje, pasimokei kitoje mokykloje, tada reikia pereiti į kitą mokyklą. Specialiųjų poreikių vaikai sunkiai adaptuojasi, todėl mano siūlymas buvo, kad padėję pirmoje klasėje jie dvyliktoje klasėje pabaigtų tą mokyklą“, – sakė parlamentaras.

Lietuvoje veikia pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos bei gimnazijos, kuriose mokosi vyresniųjų klasių mokiniai. Išimtiniais atvejais Švietimo įstatymas leidžia vadinamąsias ilgąsias gimnazijas, kuriose mokomasi nuo pirmos iki dvyliktos klasės.

Tokia galimybę suteikiama, jei tai yra vienintelė teritorijoje esanti tautinės mažumos mokykla, taip pat jei ji vykdo specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, skirta šalies ar regiono vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir t. t. Tuo tarpu mokykloms, kuriose kartu su visais vaikais integruojami turintys specialiųjų poreikių, negalią, tokia išimtis netaikoma.