Į Lietuvą atvyks 13 aukšto lygio mokslininkų: trumpam, tačiau viliamasi, jog pasiliks
13 tarp­tau­ti­nio ly­gio moks­li­nin­kų ki­tų me­tų pra­džio­je at­vyks į Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tus ir moks­lo ins­ti­tu­tus įgy­ven­din­ti pa­žan­giau­sius moks­lo pro­jek­tus. Šiais me­tais pir­mą kar­tą Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja pa­kvie­tė į Lie­tu­vą at­vyk­ti aukš­to ly­gio moks­li­nin­kus iš ki­tų ša­lių, taip pat ir iš Lie­tu­vos iš­vy­ku­sius pers­pek­ty­vius ty­rė­jus grįž­ti ir vyk­dy­ti aukš­to ly­gio ir di­de­lės svar­bos moks­lo pro­jek­tus.

„Stiprinant Lietuvos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo kokybę ir tarptautiškumą ši mokslininkų susigrąžinimo programa ypač reikšminga. Atvykstantys mokslininkai – tiek užsieniečiai, tiek lietuviai – dalinsis savo tarptautine moksline patirtimi ir naujais tyrimų metodais. Tikimės, kad projektams pasibaigus nemažai iš jų liks Lietuvoje“, – pranešime spaudai sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Mokslinių tyrimų projektai gali būti iki 4 metų trukmės, o maksimali vieno projekto vertė – iki 1 mln. eurų.

Pasak G. Viliūno, tai, kad aukšto lygio mokslininkai atvyksta iš tarptautinėje erdvėje vertinamų mokslo ir studijų institucijų, tokių kaip Toronto ar Notingemo universitetai, reiškia, kad jie gerai vertina galimybes Lietuvoje įgyvendinti savo mokslo idėjas.

Į Lietuvą pakviesti atvykti mokslininkai, vykdantys tyrimus srityse, atitinkančiose Lietuvos sumanios specializacijos strategiją, numatantys kurti inovatyvias technologijas, produktus, procesus ir taip didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą.

Daugiausia mokslininkų atvažiuos į Vilniaus universitetą – 5, Kauno technologijos universitete darbuosis 3, Fizinių ir technologijos mokslų centre – 2, po aukščiausio lygio mokslininką pritraukė Inovatyvios medicinos centras, Gamtos tyrimų centras ir Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

Lietuva yra patvirtinusi 6 prioritetines sumanios specializacijos kryptis. Po tris projektus bus vykdoma šiose kryptyse: nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; agroinovacijos ir maisto technologijos; sveikatos technologijos ir biotechnologijos. Dvi mokslininkų komandos dirbs energetikos ir tvarios aplinkos kryptyje, po vieną komandą pritraukė transportas, logistika, informacinės ir ryšių technologijos bei įtrauki ir kūrybinga visuomenė.

Mokslinių tyrimų projektai gali būti iki 4 metų trukmės, o maksimali vieno projekto vertė – iki 1 mln. eurų. Bus skiriamos lėšos ne tik moksliniams tyrimams, tyrimo grupės narių atlyginimams ir komandiruotėms, bet ir tyrėjų iš užsienio persikėlimo išlaidoms kompensuoti.

Mokslinių tyrimų grupėms vadovaus kviestiniai aukšto lygio mokslininkai, o pačią mokslinių tyrimų grupę galės sudaryti tiek Lietuvos, tiek kitų šalių tyrėjai. Į projektus bus skatinama įtraukti ir jaunuosius tyrėjus.

Tarptautinė praktika rodo, kad protų mainus skatinančių priemonių poreikis aktualus daugeliui pasaulio valstybių. Kaip rodo JAV, JK, Kanados, Airijos ir kitų valstybių pavyzdžiai, šalis tampa patraukli geriausiems kitų šalių mokslininkams, kai mokslo politika sudaro sąlygas ne tik sugrįžti iš šalies išvykusiems tyrėjams, bet ir pritraukti aukštos kvalifikacijos mokslininkus užsieniečius, o perspektyvias savo mokslo pajėgas išlaikyti savo šalyje.

13-ai keturių metų trukmės projektų pirmuoju kvietimu skiriama 11,895 mln. eurų ES lėšų. Iš viso finansavimo konkursui buvo pateiktos 24 paraiškos.

Dar šiais metais planuojama skelbti antrą kvietimą, kuris turėtų būti orientuotas į aukšto tarptautinio lygio užsienio profesorių pritraukimą.