Geidžiamos studijos – negeidžiamas darbas
Sto­jan­tie­ji į aukš­tą­sias mo­kyk­las ži­no, ko no­ri mo­ky­tis, bet ne­ma­žai jų nė ne­nu­tuo­kia, ką teks dirb­ti bai­gus stu­di­jas. Kad ir kaip gra­žiai skam­ba prog­ra­mų pa­va­di­ni­mai, dau­ge­lis šie­met pa­čių po­pu­lia­riau­sių­jų jiems ne­su­teiks sva­jo­nių, o kai ku­rios – jo­kio dar­bo pa­gal įgy­tą kva­li­fi­ka­ci­ją.

„Džiugu, kad jaunimas atsiliepė į kvietimą rinktis tas specialybes, kurių poreikis yra didžiausias. Atsižvelgdami į valstybės, ūkio, darbo rinkos poreikius, šiemet labai kruopščiai modeliavome valstybės užsakymą universitetuose ir kolegijose. 32 proc. padidinome priėmimą į gyvybės mokslus universitetuose, ir stojantieji užpildė visas vietas“, – vakar pristatydama priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus džiaugėsi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Išvada paprasta: kad po svajonių studijų netektų dirbti atgrasaus darbo, svajoti reikia ne apie tai, ką studijuoti, o apie tai, ką paskui dirbti.

Vis dėlto populiariausių programų sąrašas atskleidžia, kad svajonių studijos dažniausiai nėra tos, kurios garantuotų darbą, ir ne bet kokį, o gerai mokamą ir tikrai geidžiamą. Tuo įsitikinęs personalo paieškos ir atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas. „Lietuvos žinios“ paprašė, kad jis įvertintų populiariausių pasirinkimų perspektyvas darbo rinkoje ir patartų, koks pasirinkimas būtų nepralošiamas.

Net neįsivaizduoja, ką dirbs

Geidžiamiausių studijų programų universitetuose dešimtuke – medicina ir odontologija, informacinės technologijos (IT), teisė, psichologija, politikos mokslai, veterinarija. LRT Televizijos naujienų tarnybos duomenimis, lyderių pjedestalas – vien medicinos srities. Pirmų pageidavimų skaičius čia siekia net per pusantro tūkstančio: medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) – 669, Vilniaus universitete (VU) – 538, odontologija LSMU – 357.

„Labai daug norinčiųjų studijuoti mediciną, tačiau dalis absolventų išvažiuoja į kitas šalis ir niekada nedirbs Lietuvoje. O tie, kurie liks Lietuvoje, nori dirbti Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, nors didžiausias medikų poreikis yra regionuose. Tad tai, kur dabar nueina universitetų parengti medikai ir kur jų Lietuvoje trūksta, absoliučiai neatitinka. Vadinasi, švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, nes absolventai neina ten, kur jų labiausiai reikia. Valstybei dėl to turėtų skaudėti. Tačiau neskauda“, – apgailestavo A. Francas.

Odontologija skamba gražiai, tačiau darbo rinkos ekspertas nori nuliūdinti šią studijų programą pasirinkusius jaunuolius: pagal oficialiai skelbiamą šios srities įmonių informaciją čia uždirbama tik kiek daugiau nei minimumą – apie 500 eurų popieriuje. „Nedaug odontologijos kompanijų dirba tvarkingai, čia didelis šešėlis, ir valstybė su tuo niekaip nesusitvarko. Tai liūdina. Maža to, yra didžiulė odontologų perprodukcija. Kiek jų Lietuvai reikia? O rengiame jų gerokai daugiau. Paskui jie važiuoja taisyti dantų latviams. Gal taip sprendžiame problemas Europos Sąjungos mastu? Bet ar turime tai daryti Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita? Jei rengiame odontologus eksportui į Latviją, gal latviai mums turėtų už tai sumokėti“, – situaciją darbo rinkoje vertino A. Francas.

Jis gyrė pasirinkusiuosius programų sistemas. Kauno technologijos universitete (KTU) šią programą pirmu pasirinkimu įrašė 330, VU – 270 jaunuolių. Šių specialistų poreikis yra didžiulis, baigusiems šią studijų programą garantuotas geras darbo užmokestis iki gyvenimo pabaigos, nes IT specialistų labai reikia ir reikės. Bet, kaip atkreipė dėmesį A. Francas, dabar svarbiausia, kad pagerėtų šių studijų kokybė, įstotų tie, kurie tikrai nori ir gali mokytis, nes šiose programose daug studentų nubyra jau po pirmo kurso.

Eksperto manymu, liūdna, kad jaunimas veržiasi į teisės studijas (VU – 288 pirmi pasirinkimai). Juk didžiosios advokatų kontoros neauga kartais – jos atsirenka po vieną kitą jauną teisininką, o įmonėse taip pat nereikia tiek daug šios srities specialistų. Kai kur bakalauro ir magistro programos vientisos, tad mokytis tenka ilgai, o darbo pagal specialybę nėra. Anot A. Franco, teisininkų Lietuvai reikia, bet net šimtų, visiškai užtektų 30–50 absolventų per metus.

Populiariausiųjų sekoje septinta – psichologija (VU – 267 pirmi pasirinkimai). Psichologų reikia valstybiniame sektoriuje, ypač regionuose, savivaldybėse darbui su vaikų institucijomis, jų labai trūksta mokyklose.

„Pasirenkantys šią profesiją turi žinoti, kur norės dirbti. Deja, didelė dalis šių programų absolventų tik baigę studijas suvokia, kur yra darbo vietų. Pavyzdžiui, klinikinė psichologija, darbas su psichikos ligoniais yra labai sunkus, jo mažai kas nori imtis. Psichologijos absolventai nesiveržia ir į mokyklas. Čia kaip su mokytojais – jų rengiame, bet jie neateina į mokyklas, nes niekas nenori dirbti už tokį mažą atlyginimą. Jauno žmogaus lūkestis – 700 eurų į rankas. Tačiau lūkesčiai labai prasilenkia su realybe“, – konstatavo A. Francas.

„Kai keitėme santvarką, kūrėme naują politinę sistemą, politologų reikėjo, o dabar, kai esame toli nuėję, nežinau, ar tam reikia atskirų fakultetų“, – dėstė Andrius Francas. Asmeninio albumo nuotrauka

Jo įsitikinimu, vienintelė reali galimybė didinti atlyginimus – viešojo sektoriaus efektyvinimas, kad būtų mažiau administracinį, o daugiau tiesioginį darbą dirbančių žmonių, nes Vyriausybė tikrai negalės skirti daugiau pinigų. Tačiau reforma įvyko tik policijoje, o visur kitur, deja, nepajudame iš mirties taško, permainoms visi priešinasi. Štai sveikatos apsaugos ministro siūlymas optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigas sulaukė didžiulio pasipriešinimo.

Aštunta pagal populiarumą – Lietuvos sporto universiteto treniravimo sistemų programa (255 pirmi pasirinkimai). „Dabar visi nori gražiai atrodyti, tad specialistai galės dirbti sporto klubuose kaip individualūs treneriai. Tai dabar populiaru, tačiau kyla klausimas, kiek tokių trenerių reikia. Jei žmonės pasirenka sporto klubo trenerio darbą, paprastai patys investuoja į šios srities mokslus“, – abiturientų pasirinkimą komentavo A. Francas.

Devinti populiarumo dešimtuke – politikos mokslai (VU – 238 pirmi pasirinkimai). Anot eksperto, politikai sako – duokite mums jaunų kompetentingų politikų, nes norime atsinaujinti. Tačiau kai tokie žmonės eina į politines organizacijas, jie neįsileidžiami, ir vėl matome tuos pačius veidus. Valstybinėse įstaigose labiau reikia vadybinių gebėjimų, o ne politologijos žinių. Pagrindinius politologus pažįstame iš TV ekranų, o kiti nelabai prasimuša. „Kai keitėme santvarką, kūrėme naują politinę sistemą, politologų reikėjo, o dabar, kai esame toli nuėję, nežinau, ar tam reikia atskirų fakultetų“, – dėstė A. Francas.

Universitetinių svajonių studijų dešimtuką užbaigia veterinarinė medicina (LSMU – 216 pirmų pasirinkimų). Tačiau, kaip pažymėjo A. Francas, gyvulininkystės Lietuvoje mažėja, tad į tai reikia atsižvelgti. Pasiseks tiems šios programos absolventams, kurie yra verslūs ir sugebės atidaryti savo kliniką, turėti savo klientų ratą.

Logistika ar IT – geras pasirinkimas

Iš geidžiamiausių programų dešimtuko universitetuose šiemet iškrito ekonomikos ir vadybos studijų programos. Jos persikėlė į kolegijas. A. Franco manymu, gerai, kad stojančiųjų į ekonomiką skaičius yra sumažėjęs, nes šią specialybę galbūt renkasi tie, kurie tikrai nori tapti ekonomistais. Nors ne tiek daug, ekonomistų Lietuvai reikia, jie turėtų būti universitetinio išsilavinimo.

Vadybos studijų persistūmimas į kolegijas nėra blogai. Specialisto manymu, geriausia būtų, jei į vadybą stotų jau baigusieji kitas studijas – fizikos, chemijos, biologijos, elektronikos, medienos pramonės ar mechanikos inžinerijos, o įgytas vadybos žinias pritaikytų dirbdami pagal pirmą įgytą specialybę.

Kolegijų populiariausia programa – tarptautinis verslas Vilniaus kolegijoje (VK): 286 pirmi pasirinkimai. A. Francas studijuosiančius šią programą perspėjo – norėdami būti konkurencingi rinkoje, jie turės gerai mokėti bent dvi Europos Sąjungos šalių kalbas. Jei kolegija sugebės išmokyti kalbų, bus puiku. Bet ar jos bent jau bandys tai daryti?

Antra pagal populiarumą – logistika Kauno kolegijoje (KK): 248 pirmi pasirinkimai. Ekspertas gyrė tokį pasirinkimą, nes Lietuva plėtoja logistikos sritį, turime daug įmonių, kurioms reikia specialistų.

Dešimtuke – trys sveikatos srities programos: trečia ir septinta pagal populiarumą – bendrosios praktikos slauga (VK – 242, KK – 182 pirmi pasirinkimai), dešimta – kineziterapija (VK – 150). Slauga labai reikalinga, bet A. Francas kėlė tą patį klausimą kaip medicinos ar psichologijos studijų atveju: ar absolventai tikrai eis dirbti šį darbą ten, kur jų labiausiai reikia. Ekspertas norėtų pamatyti kolegijas dalijantis informacija, ką jų absolventai veikia, kur jie iš tikrųjų dirba, kiek uždirba ir sumoka mokesčių. Dabar tokios informacijos nėra.

Panašus eksperto komentaras ir dėl socialinio darbo (KK – 153 pirmi pasirinkimai). Klausimas, ar jaunimas pasirengęs šį sudėtingą darbą dirbti už mažą atlyginimą ir dar regionuose, kur šių specialistų poreikis yra didžiausias. „Jaunimas renkasi šias studijas dėl žodžio „socialinis“, bet nėra matę, ką tie žmonės dirba. O jie dirba su didelės rizikos šeimomis, su problemų turinčiais žmonėmis“, – priminė A. Francas.

Į kolegijas jaunimas veržiasi mokytis kosmetologijos (KK – 227, VK – 190 pirmų pasirinkimų). Skamba gražiai, tačiau kiek mums reikia kosmetologų? Jų parengiame per daug. Tai mados klyksmas, realiai ne visi kosmetologai paskui gauna darbą pagal išsilavinimą.

Ekspertas labai gyrė programų sistemų programos pasirinkimą (VK – 225 pirmi pasirinkimai), nes reikia įvairaus lygio IT specialistų, tad ne tik universitetų, bet ir kolegijų šių programų absolventai sėkmingai randa darbą. Be darbo tikrai neliks ir baigusieji automobilių techninį eksploatavimą (Kauno technikos kolegija – 200 pirmų pasirinkimų), nes šių specialistų paklausa yra didelė, ypač autoservisuose, transporto srityje, o universitetinio išsilavinimo daug kur nereikia.

Kur jaunimas turėtų veržtis

„Populiariausių studijų sąrašas atrodo liūdnai. Tikėjausi, kad elektronikos inžinerija šiemet bus tarp populiariausių, nes turime du didžiulius investuotojus Kaune, jie žada įdarbinti daug darbuotojų. Tai geriausia žinutė abiturientui, kad jis turėsi darbą ateityje. Šią programą turi ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, ir KTU, tačiau tarp populiariausių šių programų nėra“, – apgailestavo darbo rinkos ekspertas. Jis sakė pasigendantis aktyvesnio verslo rinkodaros, jauniems žmonėms pristatant, kokių specialistų poreikis yra didžiausias.

Jurgita Petrauskienė: „Džiugu, kad jaunimas atsiliepė į kvietimą rinktis tas specialybes, kurių poreikis yra didžiausias.“

Tad į kokias dar studijų programas jaunimas turėtų veržtis? „Kas yra nauja ir statoma ant rimtų pamatų, tas turi prasmę ir ateitį. Pavyzdžiui, VU su Lietuvos banku sukūrė naują programą „Kiekybinė ekonomika“. Perspektyvios yra inžinerinės studijos, tik svarbu, kad jos būtų dėstomos pasitelkiant naujausias technologijas, remiantis naujomis metodikomis. Deja, dažnai būna, kad tik studijų programos pavadinimas pakeičiamas patrauklesniu. Labiausiai gaila abiturientų, kuriuos tokia apgaulė suvilioja, o paskui dėsto tie patys dėstytojai, ta pačia metodika, nes ieškoma, kaip suteikti dėstytojui darbą, o ne kokią pridėtinę vertę tos programos kurs Lietuvai“, – apgailestavo A. Francas.

Dabar vyksta kova dėl jaunų žmonių, ir, kaip prognozavo ekspertas, per artimiausius kelerius metus matysime didelius pokyčius universitetuose. Dar poros jų neliks, spės jie susijungti ar ne. Pati rinka sudėlios nemažai aspektų. O jei niekas nesikeis, jaunimas išvažiuos studijuoti į užsienį, tą ir dabar dalis jų sėkmingai daro.

Didelį patyrimą turintis darbuotojų paieškos ir atrankos specialistas vardijo, kokie specialistai (ne tik šiemet baigiantys, bet pradedantys studijas) tikrai neliks be gero darbo – IT specialistai, elektronikos inžinieriai (ypač Kaune), finansų srities specialistai, laisvai kalbantys angliškai, o jei dar moka ir skandinavų kalbas – didelis pranašumas, nes tokių ieško tarptautinės kampanijos Lietuvoje. Labai paklausūs skandinavų kalbos specialistai, tad gaila, kad mūsų universitetai nepakankamai investuoja į šias programas.

Išvada paprasta: kad po svajonių studijų netektų dirbti atgrasaus darbo, svajoti reikia ne apie tai, ką studijuoti, o apie tai, ką paskui dirbti.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Valstybė gausiausiai finansuos IT studijas

Nors abiturientų sumažėjo, pretenduojančiųjų studijuoti aukštosiose mokyklose yra tik 1 proc. mažiau nei pernai. Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmajame etape varžosi per 27,7 tūkst. stojančiųjų, iš jų daugiau kaip 15 tūkst. – šių metų abiturientai. Tai vakar paskelbė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Į universitetus šiame etape bus pakviesta studijuoti 11 162 (iš jų 7320 – valstybės finansuojamose vietose), į kolegijas – atitinkamai 10 645 ir 5153 asmenys.

Daugiausiai norinčiųjų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose pritraukė Vilniaus universitetas (2777), Kauno technologijos universitetas (1375), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1122). Tarp kolegijų populiariausios yra Vilniaus kolegija (1600) ir Kauno kolegija (1212).

Daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose sulauks stojantieji į programų sistemas KTU (319). Ši studijų programa pirmauja ir kolegijų sektoriuje – Vilniaus kolegijoje tiek į šią programą, tiek į tarptautinį verslą kviečiama po 177 stojančiuosius.

„Konkursai nėra dideli. Didesnė konkurencija susidaro tik į populiariausias studijų programas. Pavyzdžiui, į mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete pretenduoja penki į vietą, o konkursinis balas siekia 10“, – vakar sakė LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas.

Tačiau 61 programa nesurinko minimalaus reikalaujamo studentų skaičiaus. Tokių daugiausia Klaipėdos bei Aleksandro Stulginskio universitetuose ir Marijampolės kolegijoje.

Susumavus pirmo priėmimo etapo rezultatus, bus skelbiamos likusios laisvos vietos. Nuo rugpjūčio 1 dienos vyks antrasis pagrindinio priėmimo etapas, jo rezultatus stojantieji sužinos rugpjūčio 7-ąją.