Etatinis apmokėjimo planas nuvylė didžiąją dalį pedagogų
Nuo rug­sė­jo įsi­ga­lio­ju­si eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo tvar­ka ke­lia są­my­šį ir nu­vi­lia da­lį pe­da­go­gų, bet dau­ge­lis sa­vi­val­dy­bių ir mo­kyk­lų ti­ki­si, kad prob­le­mos su Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja bus iš­spręs­tos.

Didmiesčiai laukia papildomų pinigų

Didžiųjų šalies miestų savivaldybių atstovai perspėja, kad nuo rugsėjo pritaikius etatinio apmokėjimo modelį, kai kuriose mokyklose mokytojų algoms gali imti trūkti lėšų. Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerija pažadėjo, kad be anksčiau numatytų papildomų 17 mln. eurų šiemet savivaldybėms bus skirta dar 10 mln. eurų „išlyginti netolygumams“ tarp mokyklų.

Anot Vilniaus miesto vicemerės Editos Tamošiūnaitės, lyginant praėjusių metų balandį ir šių metų rugsėjį, bendras savivaldybės biudžetas švietimui išaugo 600 tūkst. eurų per mėnesį, tačiau kol kas nėra žinoma, kiek tiksliai mokyklose kils algos.

Ministerijos metodikoje, anot vicemerės, „yra spragų ir netikslumų“, nemažai rūpesčių turi gimnazijos, nes čia panaikinti anksčiau buvę 5–20 proc. priedai už gimnazijų klases, todėl dar mėnesį bus laukiama patikslinimų.

„Ministerija taiso metodiką, tad tikrasis vaizdas bus po spalio mėnesio atlyginimų. Nes yra koeficientai, yra žirklės – nežinome, kiek tiksliai gausime papildomai lėšų iš valstybės biudžeto, tad mokyklos, skirdamos mokytojams koeficientus, vertina atsargiai. Kokių nors didelių netikėtumų, tikimės, nebus, bet didžiulio atlyginimų padidėjimo irgi nebus“, – kalbėjo ji.

Kauno miesto savivaldybė sisteminių problemų nepastebi. Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojos Nijolės Putrienės, sudėtingiau toms įstaigoms, kuriose būtinas individualus darbas, pavyzdžiui, negalią turinčių vaikų mokyklose.

„Bet mes kalbame su ministerija ir jau gavome žinių, kad tikrai į tai reaguos“, – sakė ji.

N. Putrienė sakė, kad naujasis modelis mažiausiai palankus keturmetėms gimnazijoms, turinčioms apie tūkstantį vaikų. Problemų kyla ir mokykloms, kurios taiko savitas mokymo metodikas, pavyzdžiui, KTU inžinerijos licėjui, kur vyksta papildomos tam tikrų dalykų pamokos.

„Negirdėjau, kad kuri mokykla skųstųsi, jog pinigų neužtenka, tai būtų didelė problema. Tačiau gimnazijos susiduria su iššūkiais, ypač kur yra aukštą kvalifikaciją turintys mokytojai“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Klaipėdos savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vyresnioji specialistė Vida Brazienė tvirtino, kad uostamiesčio mokyklų vadovams pavyko paskirstyti mokytojų krūvius, kad šiems atlyginimai nemažėtų. Tačiau ji svarstė, jog ŠMM neskyrus papildomų lėšų, jų gali pritrūkti gruodį.

„Didėti atlyginimai, aš tikrai abejoju, ar didėja, galbūt kažkuriems ir didės priklausomai nuo to, kaip paskirstytos valandos (...). Jei mokytojo kontaktinių valandų krūvis nemažėjo, tai atlyginimai neturėtų mažėti – bent taip patikino gimnazijų direktoriai“, – teigė ji.

„Bet matome, kad gali būti realus lėšų trūkumas gruodžio mėnesį“, – pridūrė specialistė.

Panevėžio miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Vilma Kučytė BNS sakė, kad pirmuosius atlyginimus mieste mokytojai turėjo gauti spalio 5-ąją. Nors individualūs atlyginimai priklausys ir nuo mokytojų darbo krūvio, anot jos, septyniose miesto gimnazijose daugelis pedagogų turėtų nusiteikti gauti mažiau, nei pernai.

„Krūviai irgi kinta, todėl tiksliai sunku pasakyti, kam atlyginimai mažės, o kam didės (...). Vienintelis dalykas, kuris aiškus, – kad gimnazijų mokytojų atlyginimai bus mažesni, nes jie turėjo 5–20 proc. priedus už tai, kad turėjo gimnazijų klases“, – sakė V. Kučytė.

Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė taip pat teigė, kad mokytojus piktina naujosios sistemos neaiškumai, o mokyklų vadovams tenka dideli krūviai aiškinant naują tvarką. Vis dėlto savivaldybė kol kas neturi duomenų, kaip keitėsi konkrečių mokytojų atlyginimai.

Pasirengti pritrūko laiko

Ministerija šią savaitę sukritikavo dalį savivaldybių, kad šios nėra pasirengusios naujajai tvarkai – nurodyta, jog Trakų ir Plungės rajonų savivaldybėse savaitės viduryje naujų sutarčių su pedagogais nebuvo pasirašiusi nė viena mokykla, Prienų rajone – tik 6 proc. mokyklų.

Trakų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Dalia Dzigienė BNS tvirtino, kad sutartys dėl užtrukusių biurokratinių procedūrų dar nepasirašytos dviejose iš 17 bendrojo lavinimo mokyklų.

„Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad svarbiausi teisės aktai buvo priimti vasaros atostogų metu ir tik mėnuo liko visiems procedūriniams darbams, nors etatinio apmokėjimo už darbą tvarka įvedama nuo rugsėjo 1 dienos“, – BNS nurodė D. Dzigienė.

Ji pabrėžė, kad 400 rajono pedagogų algos už rugsėjį išmokėtos laiku, o atlyginimai mažėjo pedagogams, šiemet gavusiems mažesnį darbo krūvį dėl moksleivių sumažėjimo.

Nedidelę Kazlų Rūdos savivaldybę, turinčią devynias bendrojo ugdymo mokyklas, Švietimo ir mokslo ministerija prieš mėnesį nurodė kaip vieną tų, kuriose mokytojų algos kils labiausiai. Bet pati savivaldybė to patvirtinti negali.

„Dėl didėjimo – tiesiog net neturiu, ko pasakyti. Kai pamatėme patikslintą dotaciją, tai kažkaip, nors ir esu matematikė, 35 proc. didėjimo niekaip nesugebėjau suskaičiuoti“, – BNS sakė Kazlų Rūdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Beta Zaveckienė.

Anot jos, mokyklų direktoriams ir savivaldybei kyla labai daug klausimų, kuriuos reikia išspręsti per trumpą laiką.

Didžiausios bėdos – naujoji finansavimo tvarka įpareigoja mažinti pedagogų darbo krūvius būtent dėl mažinamo finansavimo papildomiems darbams, tad savivaldybės atstovams tenka sukti galvą, kaip išlaikyti atlyginimus ar net juos truputį kilstelėti.

„Sudėjus, atlyginimas mažėja. Bet mes išlaikėme tą poziciją, kad neturėtų mokytojų atlyginimas mažėti, jei jie turi tiek pat kontaktinių valandų“, – pabrėžė B. Zaveckienė.

Gimnazijų vadovai: lūkesčiai buvo didesni

Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos direktorius Vytautas Giedraitis sako, kad pedagogams, kurių darbo krūvis nesumažėjo, atlyginimai kilo, tačiau lūkesčių nepateisino.

„Mokytojai vilčių, kad atlyginimas kils, turėjo didelių, tačiau atlyginimai tiek nedidėjo. Mokytojus, aišku, klaidino tai, kad bus sumokėta už viską, ką jie dirba, tačiau mokyklų užmokesčio fondai didėjo nežymiai. Tarkime, mūsų gimnazijos kilo apie 5 procentus, tai kad mokytojų atlyginimai kiltų 10 ar daugiau procentų, tai yra nerealu“, – patikino V. Giedraitis.

Pasak direktoriaus, kitokie skaičiai iki priimant įstatymą buvo pateikiami ir mokyklų vadovams. Pavyzdžiui, „Romuvos“ gimnazijoje, palyginti su pradiniais pažadais, suskaičiuota mažiau etatų, o vis keičiant kontaktinių valandų, kitų dydžių skaičiavimą, naujos tvarkos aiškinimą, kyla įtampa tarp mokytojų ir mokyklų vadovų bei pačių pedagogų.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad sutartis mokyklos privalėjo pasirašyti iki rugsėjo 1-osios, tačiau gimnazijose tai įmanoma padaryti tik rugsėjo 15–20 dienomis, nes tik tuomet galutinai paaiškėja moksleivių pasirinkti dalykai, dalykų moduliai.

Direktorius sakė, kad mokytojai jaudinasi dėl naujojo apmokėjimo.

„Tie lūkesčiai iš pradžių buvo didesni, o realybė pasirodė yra visiškai kita. Tai tikrai nebuvo verta įvedinėti to mokytojo etato. Dėl tokio padidėjimo tiek vargti tikrai nebuvo verta“, – sakė V. Giedraitis.

Kolegai pritarė ir Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Anot jo, gimnazijos gavo „dvigubą smūgį“, nes joms panaikintas 5–20 proc. priedas, o skiriami pinigai paskaičiuoti pagal eksperimentinį klasės krepšelį, kuris palankesnis įstaigoms, turinčioms mažas moksleivių klases.

„Todėl tenka ieškoti būdų kažkaip kitaip kompensuoti. Sistema veikia taip, kad išlaikius tą patį krūvį, atlyginimai ypatingai mažėti neturėtų, priklausomai nuo mokyklos biudžeto. Bet mūsų mokykloje iš esmės nėra nė vieno mokytojo, kuris išlaiko tą patį krūvį“, – dėstė jis.

S. Jurkevičius priminė ministerijos pažadą, kad pertvarka suteiks stabilumo, ir atlyginimas „nebesvyruos dėl kiekvienos pamokos“.

„To stabilumo mes tikrai neįgauname (...). Šiuo metu atlyginti už visus įsivaizduojamus darbus yra nerealu su tais pačiais pinigais. Net ir juos padidinus, klausimas, ar tai nėra neadekvatus, neatsakingas jų naudojimas“, – tvarką kritikavo S. Jurkevičius.

J. Petrauskienė: nauja tvarka parodė mokyklų ydas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, penktadienį kalbėdama su žurnalistais, apgailestavo, jog daliai iš daugiau nei 35 tūkst. šalies pedagogų tenka patirti nepatogumų.

Anot jos, etatinio apmokėjimo tvarka „atvėrė mokyklų ydas, kurios po šiais rudeniniais lapais daug metų slėpėsi“ bei paragino to dar nepadariusias mokyklų administracijas greičiau pasirašyti sutartis su pedagogais.

J. Petrauskienė sakė, kad mokykloms ministerija teikia „teisinę pagalbą ir finansines konsultacijas“, jog neaiškumai būtų išspręsti, taip pat atidžiai stebės, kaip savivaldybės skirsto lėšas, kaip keliami atlyginimai.

„Atvejai, kuriuos matome mokyklose, kur yra krizinė situacija (suprantama, tada ir mokytojų nepasitenkinimas kyla, galiu tik atsiprašyti, kad mokytojams tenka tai patirti), jų nėra dauguma. Dauguma mokyklų ir savivaldybių pasitvirtino reikiamus dokumentus, sudaromos sutartis, mokytojai gauna atlyginimus“, – pabrėžė ji.