EHU: veikti negalima uždaryti
Sei­mas, Už­sie­nio rei­ka­lų (URM) bei Švie­ti­mo ir moks­lo (ŠMM) mi­nis­te­ri­jos šiuo me­tu lau­žo gal­vas, kur šia­me gal­vo­sū­ky­je dė­ti kab­le­lį: Eu­ro­pos hu­ma­ni­ta­ri­nis uni­ver­si­te­tas (EHU) an­trą­kart įver­tin­tas ne­igia­mai, va­di­na­si, ne­ga­li vyk­dy­ti stu­di­jų, bet jo už­da­ry­mas pri­lyg­tų Lie­tu­vos po­li­ti­nio pro­jek­to ban­dant pa­dė­ti Bal­ta­ru­si­jai eu­ro­pė­ti fias­ko.

Vakar neoficiali parlamentarų – EHU draugų – grupelė kartu su URM ir ŠMM atstovais dar kartą svarstė, kaip gelbėti EHU. Teisybės dėlei, EHU reikėtų ne gelbėti, o uždaryti, nes Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) gruodžio 22 dieną paskelbė, kad ekspertų grupė antrą kartą jį įvertino neigiamai. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, dukart aukštąją mokyklą įvertinus neigiamai švietimo ir mokslo ministras sprendžia dėl leidimo vykdyti studijas naikinimo. Tad Jurgitai Petrauskienei derėtų tik atlikti formalumus. Tačiau atsižvelgiant į universiteto specifiškumą imta ieškoti galimybių kokiu nors būdu gelbėti tai, kas, ekspertų vertinimu, negelbėtina.

Šiuo metu vyksta patalpų Savičiaus gatvėje, pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, perdavimo Europos humanitariniam universitetui procedūros.

Už kokį diplomą laiduoja Lietuvos valstybė

„Ekspertai, vertindami EHU, atkreipė dėmesį, kad tai – ir politinis projektas. Vis dėlto EHU – universitetas ir jam keliami akademiniai reikalavimai. Tad reiktų apsispręsti, kokia EHU misija. Šiuo metu EHU absolventai gauna Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo diplomą, ant kurio yra Lietuvos Respublikos herbas, vadinasi, mūsų valstybė garantuoja už šį diplomą. O reikalavimai visoms aukštosioms mokykloms, taip pat ir privačioms, yra tokie patys“, – pabrėžia SKVC direktorė Nora Skaburskienė.

Argumentas leisti toliau vykdyti studijas, mat neigiamai įvertintos ne jos, o mokslo veikla ir strateginis valdymas, menkas. Juk kokybiškų studijų be kokybiško mokslo nebūna. Be to, ir studijų lygis EHU neblizga: pasak N. Skaburskienės, kai kurios programos akredituotos tik trejiems metams, vadinasi, yra tobulintinos, viena visai neakredituota.

EHU su tokiu vertinimu nesutinka ir tikina, kad po 2014 metų, kai EHU taip pat įvertintas neigiamai, įgyvendino sėkmingas reformas. Universitetas ŠMM pateikė oficialų pasiūlymą dėl EHU veiklos tobulinimo remiantis vertinimo išvadose pateiktomis rekomendacijomis, siūlo siekti abipusiai priimtino susitarimo, kuris leistų baltarusių universitetui tęsti veiklą Vilniuje.

Tačiau ekspertų grupė nerado EHU minimos pažangos įrodymų. Bet politikai vis tiek įsitikinę, kad reikia ieškoti EHU gelbėjimo rato dėl šiam universitetui priskirtos politinės misijos. „Lietuva nenutrūkstamai ir visokeriopai remia EHU nuo pat jo įsikūrimo Vilniuje 2006 metais, kai dėl Baltarusijos valdžios sudaromų kliūčių jis buvo priverstas užsidaryti Minske, ir siekia, kad EHU tęstų savo veiklą. Tuo prisidedame prie demokratiškos Baltarusijos visuomenės kūrimo, Baltarusijos ir Rytų kaimynystės regiono ryšių su Europa stiprinimo“, – tokią poziciją deklaruoja URM.

Europos universitete Europos nėra

Tačiau EHU politinė misija ir realybė gerokai skiriasi. „Apmaudžiausia, kad Europos humanitariniame universitete nėra jokios Europos“, – apgailestauja dvejus metus jame dirbęs žurnalistas Rytas Staselis. Jis pasakoja, kad jam ir EHU taip pat dirbusiai žurnalistei Ritai Miliūtei buvo priekaištauta, kodėl jie studentams akcentuoja Rusiją, Vladimiro Putino politiką, o kai kurie EHU dėstytojai Krymo okupaciją traktavo kaip nevienareikšmę situaciją. Po to, kai R. Miliūtė feisbuke pasipiktino EHU Medijų departamento sveikinimu SSSR „didžiosios pergalės“ 1941–1945 metų kare proga, „papuoštu“ sovietiniu simboliu – penkiakampe žvaigžde su kūju ir pjautuvu, ji gavo oficialų perspėjimą dėl akademinės etikos neatitinkančios nuomonės apie kolegas. Po to R. Miliūtė iš EHU pasitraukė.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Europos vardą pavadinime turinčiame universitete sklandančias prokremliškas nuotaikas mini ir kiti EHU dirbę dėstytojai. Net didžiausi EHU entuziastai pripažįsta, kad situacija ten prasta – traukiasi ir dėstytojai, ir finansiniai rėmėjai. Pastaruosius trejus ketverius metus EHU temdo skandalai, vidiniai nesutarimai, finansiniai sunkumai. Buvo ir bandymų keisti situaciją. Pavyzdžiui, į rektorius atsikviestas JAV aukštojo mokslo specialistas prof. Davidas Pollickas. Bet vos jam ėmus kuopti susikaupusias šiukšles, tuoj nutekinta informacija apie jo algą – apie 14 tūkst. eurų, kilo pasipiktinimas. Jis pasitraukė iš pareigų ir nuo 2016 metų vasaros EHU buvo be nuolatinio rektoriaus, nors buvo paskelbtas viešasis tarptautinis konkursas. Tik 2017-ųjų gruodį pagaliau EHU dalininkų susirinkimas patvirtino naujo rektoriaus kandidatūrą. Kol nesudaryta darbo sutartis, jo pavardė oficialiai neskelbiama. Pareigas naujas rektorius turėtų pradėti eiti jau netrukus. Tikimasi, kad jis padės pakeisti situaciją EHU.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, Europos humanitarinio universiteto rektoriumi pasirinktas 57-erių Sergei

Lopyti esamą ar steigti naują

Tačiau kaip gelbėti pačią politinę idėją padėti Baltarusijai ir kitoms Rytų partnerystės valstybėms europėti nuomonės skiriasi. URM pozicija tokia: „EHU įsteigtas 1992 m. Minske, jis savo esme buvo, yra ir bus baltarusiškas universitetas, kuris pasikeitus aplinkybėms pačioje Baltarusijoje, galėtų atgal grįžti į Minską ir toliau tęsti savo pagrindinę misiją – puoselėti Baltarusijoje Vakarų intelektualinę tradiciją humanitarinių, socialių mokslų ir menų srityse.“ ŠMM taip pat pabrėžia suprantanti EHU unikalumą ir siekia padėti į Lietuvą atvykusiems Baltarusijos piliečiams įgyti kokybišką europietišką išsilavinimą.

Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas pasakoja, kad ir vakar vykusiame neformaliame pasitarime su ŠMM ir URM atstovais sutarta siekti ne atimti leidimą vykdyti studijas, o iškelti EHU uždavinius ir sąlygas, kuriuos patenkinus vyktų neeilinė akreditacija, kuri galėtų pripažinti EHU galinčiu tęsti studijas. „Tam reikia EHU įsipareigojimų – ne tik pažadų, kaip buvo anksčiau. Esminis klausimas – ir koks Lietuvos valstybės vaidmuo tolesniame EHU kelyje. Jei toliau bus palikta savieigai, problemos kartosis. Tad Lietuvai reikia suaktyvinti savo vaidmenį perimant EHU, jį transformuojant iš Baltarusijai skirto universiteto į skirtą visai Rytų kaimynystės erdvei – ir Ukrainai, Gruzijai, Moldovai“, – viziją brėžia politikas, pabrėždamas, kad Lietuvai tokiu atveju reiktų prisiimti ir didesnę finansinę atsakomybę, o tada ši aukštoji mokykla galbūt labiau atitiktų Europos humanitarinio universiteto vardą.

Europos humanitarinis universitetas tikina padaręs didžiulę pažangą, tačiau ekspertų grupė minimos pažangos įrodymų nerado.

EHU remiantys politikai neslepia: būtų blogai, jei pasklistų žinia, kad universitetas likviduojamas, nes tokiu atveju būtų sunkiau pritraukti tarptautinių finansinių donorų, o EHU finansavimo nepastovumas ir sukelia dalį jo problemų. Pagrindiniai EHU donorai – Europos Komisija, Švedija ir Lietuva.

Nora Skaburskienė: „EHU absolventai gauna Lietuvos aukštojo mokslo diplomą, už kurį mūsų valstybė garantuoja." / skvc.lt nuotrauka

Tačiau pasak SKVC direktorės N. Skaburskienės, neįmanoma greitai pataisyti EHU situacijos. Pavyzdžiui, viena iš neigiamai įvertintų sričių – mokslas, kurio lygis EHU tikrai gana žemas. Įdirbiui šioje srityje reikia nemažai laiko, nes per kelis mėnesius neįmanoma pritraukti mokslininkų, padaryti mokslo darbų, juos publikuoti mokslo žurnaluose. Tad belieka apgailestauti, kad EHU tam efektyviai nepanaudojo ištisų trejų metų nuo ankstesnio neigiamo SKVC įvertinimo.

Iš vidaus situaciją EHU mačiusieji siūlo nelopyti EHU, o steigti naują centrą. Pavyzdžiui, R. Staselis siūlo: „Reikia padaryti tai, apie ką visi protingi žmonės seniai kalba: pradėti viską iš naujo – steigti naują akademinį centrą, kuriame būtų galima Europos integracinę patirtį perduoti ne tik baltarusiams, bet ir ukrainiečiams, moldavams, gruzinams.“

Iš EHU pernai pasitraukęs buvęs šio universiteto administracijos vadovas Bernardas Gailius, dabar – Vilniaus universiteto dėstytojas, taip pat mano, kad laikas, kai buvo galima gelbėti EHU jį pertvarkant, jau praleistas. „Dabar EHU gali išgelbėti tik susijungimas, o jungtis būtų prasminga tik su Vilniaus universitetu. Toks EHU, koks yra dabar, vargu ar atitinka Lietuvos interesus“, – pasitraukdamas iš EHU feisbuke rašė B. Gailius.

Naujos patalpos, naujas rektorius

„EHU specifika – užsienio universitetas egzilyje, tačiau veikiantis pagal Lietuvos teisinę sistemą. Neįprastas finansavimo modelis, priklausomybė nuo donorų, dažna vadovų kaita lėmė tai, kad, tarptautinių ekspertų nuomone, atsirado trūkumų universiteto vadyboje ir jo mokslinėje veikloje. Universitetas šiuo metu derina vertintojų rekomendacijų įgyvendinimo planą, kas, tikimės, leis kompetentingoms mūsų šalies institucijoms priimti reikiamus teisės aktus, užtikrinančius EHU veiklos tęstinumą. 2017 metų spalio 31 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo panaudai perdavė universitetui restauruotas buvusio Augustinų vienuolyno patalpas Vilniuje, Savičiaus gatvėje. 2017 metais EHU dalininkų susirinkimas patvirtino naujojo universiteto rektoriaus kandidatūrą“, – rašoma „Lietuvos žinioms“ URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento atsiųstame rašte.

Rytas Staselis: „Apmaudžiausia, kad Europos humanitariniame universitete nėra jokios Europos.“ / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

„Lietuvos žinių“ duomenimis, rektoriumi pasirinktas 57-erių Sergei'us Simeonovas Ignatovas. Jis baigęs egiptologiją Leningrado valstybiniame universitete, taip pat stažavosi „All Souls“ koledže Oksforde. Jis – Naujojo Bulgarijos universiteto profesorius, 2002– 2009 metais – rektorius. 2009–2013 metais S. S. Ignatovas buvo Bulgarijos švietimo, jaunimo ir mokslo ministras. Iš šio posto jis atsistatydino po žiniasklaidos pranešimų, kad mokslinių tyrimų fondas prie jo vadovaujamos ministerijos skirdavo pinigų fiktyviems ar menką mokslinę vertę turintiems projektams. Pats ministras nebuvo šios schemos dalis, bet prisiėmė politinę atsakomybę. Ministro poste S. S. Ignatovas buvo vertinamas labiau kaip šios srities profesionalas, partiniuose debatuose dalyvauti vengė. Palikęs ministro postą jis nekandidatavo jokiuose politiniuose rinkimuose, neužėmė politinių postų, o susikoncentravo į akademinę veiklą.

Naujasis Bulgarijos universitetas – privati, su George'o Soroso fondu siejama aukštoji mokykla, bendradarbiaujanti su Europos ir JAV institucijomis. Šis universitetas vadinamas proeuropietiškų kadrų ugdymo kalve. Beje, jis išlaikomas be valstybės finansinės paramos, tad tikimasi, kad ir ši naujojo EHU rektoriaus patirtis padės traukiant EHU iš duobės.

Pagal galiojančius teisės aktus sprendimą dėl tolesnių EHU veiklos sąlygų ŠMM turi priimti iki 2018 metų vasario 26 dienos.