Diskusijas dėl humanitarinių institutų jungimo nutraukė premjeras
Ga­lu­ti­nis spren­di­mas su­jung­ti hu­ma­ni­ta­ri­nius ins­ti­tu­tus į Lie­tu­vos hu­ma­ni­ta­ri­nių ty­ri­mų cen­trą dar nė­ra pri­im­tas, vyks­ta to­les­nės dis­ku­si­jos, sa­ko prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis.

Pirmadienį institutų surengtas „tylusis protestas“ prieš sujungimą, anot Vyriausybės vadovo, yra per ankstyvas.

„Nėra priimta jokių sprendimų. Prieš du ar tris mėnesius buvo pirmas tos darbo grupės pristatymas Vyriausybėje apskritai apie mokslinius institutus, kokia jų gali būti perspektyva. Buvo daug kritikos, ir manęs neįtikino, dėl to darbo grupė grįžo dirbti ir kol kas jokių sprendimų nėra priimta“, – LRT radijui sakė jis.

Premjeras patikino, kad bet kuriuo atveju Vyriausybės sprendimai neleis nukentėti literatūros, istorijos, kalbos tyrinėjimams.

„Galiu patikinti, kad to nebus leista“, – tvirtino jis.

Premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė pasiūlė steigti LHTC, jis apjungtų Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų institutus. Pradžioje siūlyta prijungti ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą (LGGRTC), vėliau šių planų darbo grupė atsisakė.

Kovo pradžioje pateiktose darbo grupės išvadose nurodoma, kad minimi institutai veikia vienos ar kelių „labai artimai susijusių disciplinų aprėptyje“, o dalis jų vykdomų tyrimų, pavyzdžiui, susijusių su istorinės atminties kultūra, dubliuojasi.

Anot S. Skvernelio, pagrindinis argumentas dėl institutų jungimo yra „jų tiriamojo potencialo didinimas“ bei tyrėjų galimybės atlikti svarbius valstybei tyrimus, motyvuoti juos geromis darbo sąlygomis ir atlyginimais, tuo pat metu „išnaudoti pagrindinį finansavimą ne administravimui penkių atskirų įstaigų, bet sukoncentruoti finansavimą, skirtą tyrėjams“.

„Tai yra susiję su administracinės naštos mažinimu. Suprantu tuos penkis vadovus: jei liktų viena įstaiga, kurioje būtų sukoncentruotas stiprus mokslinis potencialas, duoti reikalingi įrankiai atlikti neišvengiamus tyrimus, leidyba būtų neišskaidyta kiekviename institute, galiausiai, tikrai būtų ta aukšta pridėtinė vertė investuoti į tyrėjus, o ne į administracijos išlaikymą“, – kalbėjo premjeras.

Savo ruožtu humanitariniai institutai ragina Vyriausybę atsisakyti jungimo planų ir prašo dar labiau stiprinti finansavimą istorijos, kultūros, kalbos, literatūros tyrinėjimams. Institutų atstovai pabrėžia savo darbo unikalumą, teigia jau šiuo metu negaunantys pakankamo finansavimo unikaliems, Lietuvos kultūrai, istorijai, literatūrai ar kalbai svarbiems tyrimams bei leidiniams. Jie teigia, jog yra nuolat priversti eikvoti jėgas įrodinėjant savo darbo būtinybę, jaučia didelį spaudimą ir konkurenciją Lietuvos istorijos ar paveldo tyrinėjimuose iš kaimyninių valstybių.

S. Skvernelis teigia, kad institutų noras likti atskirais, turint savo administracines struktūras, atskirą ūkį, gali būti patenkintas, „bet tada jie tiesiog vegetuos“.