Biochemikas Lukas Birštonas: „Mokslas yra jėga!“
Šio mė­ne­sio pa­bai­go­je ma­gis­tro dip­lo­mą ran­ko­se lai­ky­sian­tis Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Gy­vy­bės moks­lų cen­tro bio­che­mi­jos stu­den­tas Lu­kas Birš­to­nas vi­suo­met mė­go po­pu­lia­rin­ti gam­tos moks­lus. 

Šiuo metu jaunuolis su Indre Pivoraite veda laidą „Mažasis atradėjas“, kurioje su mokslo pasauliu supažindina mažuosius žiūrovus. „Vaikai ir mokslas yra du pagrindiniai ateities komponentai. Deramai juos suvedus laukia puiki ateitis“, – neabejoja Lukas.

– Lukai, VU baigei biochemijos bakalauro ir magistrantūros studijas. Kas paskatino pasirinkti būtent šią mokslo sritį?

– Pirmiausia vidinis noras ir smalsumas iš pagrindų suprasti, kaip veikia gyvybė. Gal mokykloje nelengva suvokti, kas yra biochemija ir sąmoningai nuspręsti su ja susieti savo gyvenimą. Man pasisekė, kad dešimtoje klasėje pradėjau mokytis Neakivaizdinėje jaunųjų biochemikų mokykloje. Jau po pirmų sesijų supratau, kad biochemija yra tai, ko noriu. Tad pradėjau tikslingai siekti bakalauro studijų Vilniaus universitete.

– Kuo biochemija svarbi ir įdomi?

– Man biochemija kartu su kitais gyvybės mokslais yra sritis, iš pagrindų aiškinanti gyvybės veikimą. Galima stovėti vietoje, priimti ligas kaip kažkieno siųstą likimo ženklą ir gydytis nuleidinėjant kraują. Bet galima ir išsiaiškinti, kas tą ligą sukelia, kaip ji veikia ir sąmoningai, pagrįstai sukurti ar pritaikyti gydymo metodus. Aiškintis egzistuojančių dalykų veikimą, juos modifikuoti ir kurti visiškai naujus dalykus – tai yra nuostabu. Biochemija kartu su artimomis disciplinomis yra perspektyvi galimybėmis spręsti žmonijos problemas, gerinti mūsų gyvenimo kokybę.

– Kaip vertini magistrantūros studijas ir sąlygas joms VU Gyvybės mokslų centre?

– Magistrantūros studijos man tiko ir patiko. Labiausiai sužavėjo galimybė rinktis studijuojamus dalykus – dėl to studijos netapo dvejų metų primestu teorijos rinkiniu. Pagal karjeros siekius gali tikslingai įgyti naujų kompetencijų.

VU Gyvybės mokslų centras studentams padeda efektyviai išnaudoti laiką. Paskaitos, laboratorijos, magistrantų kambariai – čia viskas po vienu stogu. Svarbiausia, kad centras jungia tris institutus, o tai suteikia platų darbų temų pasirinkimą, konsultacijas, bendradarbiavimą su savo srities ekspertais.

– Kaip tapai laidos „Mažasis atradėjas“ vedėju?

– Su laidos komanda pradėjome bendradarbiauti man dar mokantis bakalauro studijose. Tuomet panašiai laidai „Linksmoji knyga“ reikėjo žmogaus, kuris padėtų ruošti eksperimento rubriką. Mėgau ir tebemėgstu populiarinti gamtos mokslus, todėl pasinaudojau atsiradusia dar viena proga prisidėti prie gerosios mokslo žinios skleidimo. Šiemet su ankstesnės laidos komanda startavome su nauja, dar moksliškesne laida mažiesiems žiurovams.

– Kaip apskritai gimė tokios laidos idėja? Gal galėtum apie šią laidą papasakoti plačiau?

– Pripažinkime, televizijoje nėra daug laidų, kurios nesudėtingai vaikus supažindintų su mokslu. O juk mokslas yra jėga! Tad su tokiu noru ir šūkiu galvojome, ką svarbaus ir įdomaus galėtume parodyti. Eksperimentas yra eksperimentas – tai įdomu, smagu, linksma, tad be dvejonių šią rubriką įrašėme į laidos planą.

Optinis mikroskopas laikomas klasika, šių prietaisų būna mokyklose, gal kas nors net namuose turi, todėl žinodami, kad VU Gyvybės mokslų centre yra atominės jėgos mikroskopas, sutarėme jam paskirti dalį laidos. Taip mažuosius žiūrovus nukeliame į vizualų mikropasaulį. Taip pat norėjosi ko nors, kas būtų nesunkiai suprantama, pačių lietuvių sukurta, kas įkvėptų. Todėl susisiekiau su pirmųjų lietuviškų kosminių palydovų komanda, kuri sutiko su mumis bendradarbiauti.

– Kodėl svarbu jaunąją kartą sudominti mokslu ir jo galimybėmis?

– Vaikai ir mokslas yra du pagrindiniai ateities komponentai. Deramai juos suvedus laukia puiki ateitis. Padėkime vaikams tai patirti ir suprasti. Jie linkę viskuo domėtis, o tai yra viena svarbiausių mokslininko savybių. Tad reikia stengtis, kad bėgant metams vaikai neprarastų šios savybės, ją puoselėtų ir prasmingai pritaikytų taip prisidėdami prie pasaulio pažinimo ir naujų technologijų kūrimo, užuot naudoję tik tai, kas jau sukurta.

– Kaip pats susidomėjai mokslu? Kuo jis įdomus, kuo žavi?

– Džiaugiuosi įdomia vaikyste: namuose turėjome dirbtuvę, kurioje galėjome ką nors kurti iš metalo ir medžio arba ką nors ardyti. Aiškinimąsi, kaip veikia tam tikri dalykai, iš pradžių ardant ir žiūrint vėliau papildė fizikos, biologijos, chemijos pamokos. Man patiko, kad šį bei tą žinodamas gali suprasti ar išmąstyti, kaip veikia sudėtingesnės sistemos. Mokykloje prasidėjusi chemija tikriausiai buvo tai, ko man iki tol trūko.

Iš esmės mokslas žavus savo galimybėmis. Gamtos, pasaulio, visatos pažinimas leidžia atsakyti į klausimus „kodėl“ ir „kaip“, o tai, po susidomėjimo intrigos, nuramina. Mokslas leidžia kurti naujus dalykus, tobulinti ir pritaikyti esamus, įgyvendinti mokslinės fantastikos idėjas. Tai, kas anksčiau buvo tolima siekiamybė ar visiška mokslinė fantastika, dėl mokslo pažangos tampa vis artimesne ar net jau rytdienos realybe.

– Jau šį mėnesį rankose laikysi magistro diplomą. Kas laukia toliau? Ar ketini ateitį sieti su mokslu?

– Toliau laukia vasara, o po jos ketinu vienaip ar kitaip būti mokslo bendruomenėje. Mokslininko darbas man atrodo bene prasmingiausia ir įdomiausia įmanoma veikla. Todėl sieksiu prisidėti prie mokslo judėjimo į priekį. Artimiausiu metu planuoju atlikti praktiką užsienyje, siekti daktaro laipsnio. O vėliau, tikiuosi, pavyks prisidėti prie mokslinių tyrimų, atradimų, išradimų ir jaunosios kartos ugdymo Lietuvoje.