Auditas: profesinėse mokyklose vadovų savivalė ir neskaidrumas
Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos au­di­tas nu­sta­tė pa­žei­di­mų ke­lio­li­ko­je pro­fe­si­nių mo­kyk­lų, tarp jų – ne­su­de­rin­ta pa­sta­tų nuo­ma ar įdar­bi­na­mi gi­mi­nai­čiai.

„Atlikto audito išvados padėjo suprasti situaciją bendrai, kas daug metų vyko profesinio mokymo įstaigose, kiek šiame sektoriuje buvo aplaidumo. (...) Mokymo įstaigų vadovų savivalė ir neskaidrumas, kurie meta šešėlį ir ant sėkmingai dirbančių profesinio mokymo įstaigų, nebus toleruojami“, – antradienį išplatintame pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Audito metu daugiausia pažeidimų nustatyta Šilutės žemės ūkio mokykloje, Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykloje, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

Pasak jos, profesinės mokyklos pertvarkomos iš esmės, bus keliami aukštesni reikalavimai įstaigų vadovams ir mokytojams.

Audito metu daugiausia pažeidimų nustatyta Šilutės žemės ūkio mokykloje, Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykloje, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

Anot auditą atlikusios ministerijos, giminystės ryšiais susiję žmonės buvo įdarbinti dviejose profesinėse mokyklose. Keletas tokių asmenų dirbo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

Tuo metu Šilutės žemės ūkio mokykloje ekonomiste puse etato įdarbinta direktoriaus žmona. Kauno informacinių technologijų mokykloje ir Šilutės žemės ūkio mokykloje direktoriai įdarbino save mokytojais, nesuderinę šio sprendimo su ministerija.

Audito metu taip pat nustatyta, kad Kauno informacinių technologijų mokykloje, Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykloje, Šilutės žemės ūkio mokykloje ir Aukštadvario žemės ūkio mokykloje valstybės nekilnojamasis turtas (NT) buvo nuomojamas tretiesiems asmenims neturint tam leidimų.

Atlikus auditą taip pat nustatyta pažeidimų išmokant skatinamąsias išmokas ar premijas, dviejose profesinėse mokyklose darbuotojams buvo mokami didesni priedai, nei leidžia įstatymai.

Kai kuriose profesinio mokymo įstaigose nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, mokyklos taip pat turėjo perteklinio NT, nereikalingo funkcijoms atlikti.

Anot ministerijos, dalis žemės sklypų, kuriais naudojasi įstaigos, neturi teisinio pagrindo – nėra sutarčių su Nacionaline žemės tarnyba, o turtas, gautas iš trečiųjų asmenų pagal sutartis, neįtrauktas į apskaitą.

Klaipėdos turizmo mokykla nurodė organizavusi mokymą pameistrystės forma 59 mokiniams, tačiau 2016 metais tokių mokinių nebuvo išvis, mokykla nepateikė nė vienos tokios sutarties.

Atlikus auditą taip pat nustatyta pažeidimų išmokant skatinamąsias išmokas ar premijas, dviejose profesinėse mokyklose darbuotojams buvo mokami didesni priedai, nei leidžia įstatymai.

Lietuvoje veikia 70 profesinio mokymo įstaigų, pavaldžių Švietimo ir mokslo ministerijai. 44 iš jų yra biudžetinės, kitos – viešosios įstaigos.