Apie dvi Lietuvas švietimo sistemoje
Lie­tu­vos mo­ki­nių pa­sie­ki­mų skir­tu­mai sa­vi­val­dy­bė­se yra vie­ni di­džiau­sių ne tik Eu­ro­po­je, bet ir tarp vi­sų 72 Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jos (EB­PO) ty­ri­muo­se da­ly­vau­jan­čių ša­lių, o dau­giau kaip pu­sė­je ša­lies sa­vi­val­dy­bių kas penk­tas de­šim­to­kas ne­pa­sie­kia net pa­ten­ki­na­mo ma­te­ma­ti­kos ly­gio. 

Švietimo kokybė savivaldybėse šiandien aptarta Vyriausybėje vykusiame Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir šalies savivaldybių susitikime.

„Matome kad skirtingose savivaldybėse atotrūkis yra didelis. Pedagogai paprastai prastų mokinių pasiekimų priežastis nurodo menką mokinių motyvaciją, nepalankią ugdymui socialinę šeimų aplinką. Tačiau vienos mokyklos tomis pačiomis sąlygomis pasiekia gerų rezultatų, kitos – ne. Lemia ir mokytojų, mokyklos vadovo kompetencija ir savivaldybės požiūris. Labiausiai nerimą kelia padėtis savivaldybėse, kur 30–50 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo pasiekimų lygmens. Tai rimtas signalas šių savivaldybių administracijoms, kurios turi dėti visas pastangas užtikrinti švietimo kokybę“, – kalbėjo ministrė J. Petrauskienė.

1 žemėlapis. Pagrindinio ugdymo (10 klasė) pasiekimų patikrinimo rezultatai – matematika

Pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių, Ignalinos rajonų mokyklos.

Geriausiais matematikos rezultatais pasižymėjo Kauno ir Panevėžio miestų, Visagino, Palangos, Rietavo, Jonavos rajono dešimtokai – šiose savivaldybėse patenkinamo lygmens nepasiekė ne daugiau kaip 10 proc. mokinių.

Kur kas geresni dešimtokų lietuvių kalbos rezultatai: 18 savivaldybių visi arba beveik visi mokiniai pasiekė pagrindinį lygį. Prastesni rezultatai buvo Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose: pagrindinio lygmens nepasiekė 10–12 proc. visų dešimtokų.

Pasak ministrės, mokykla turi rūpintis padėti įveikti atskirtį vaikams, kurie auga nepalankiomis socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis – dažnai tik mokykla gali duoti tai, ko nesuteikė šeima. Lietuvoje kas ketvirtas vaikas iki 15 metų gyvena skurdo rizikos sąlygomis, prastesnė padėtis yra kaimo vietovėse – čia 40 proc. mokinių gauna socialinę paramą (mieste – 20 proc.).

Deja, kaip rodo EBPO PISA tarptautiniai tyrimai, Lietuvos vaikai, augantys socialiai pažeidžiamose šeimose, pasiekia menkesnių mokymosi rezultatų negu jų bendraamžiai iš palankaus socialinio konteksto šeimų. O kaimo vaikams pavyti bendraamžių iš Vilniaus pasiekimų vidurkį prireiktų 2 papildomų mokslo metų.

„Kad pasiektume aukštos švietimo kokybės kiekvienoje mokykloje, reikia visų bendrų pastangų, o labiausiai savivaldybių – mokyklų steigėjų. Svarbu turėti ne bet kokias, o geras mokyklas, nes šiandien tiek pasiekimų, tiek emocinio klimato, tiek mokyklų aprūpinimo skirtumai regionuose yra per dideli. Šiemet rengdami švietimo būklės apžvalgą, analizuosime ne vien pasiekimus, bet ir pažangą, kurią daro mokyklos. Kiekviena veikia labai skirtingomis sąlygomis“, – sakė J. Petrauskienė.

2 žemėlapis. Pagrindinio ugdymo (10 klasė) pasiekimų patikrinimo rezultatai – lietuvių kalba

Šiais mokslo metais Lietuvoje veikia per 1000 bendrojo ugdymo mokyklų, beveik jų visų steigėjos yra savivaldybės. Daugiau kaip pusėje, 39 savivaldybėse, veikia mokyklos, kurių 5–8 klasių mokiniai mokosi jungtinės klasėse. Jungtinės klasės formuojamos mažose, negausiose mokyklose. Tokiose klasėse kartu mokosi, pavyzdžiui, penktokai su aštuntokais. Valstybės kontrolės pateiktas vertinimas rodo, kad dėl klasių jungimo labiausiai kenčia mokiniai, nes jų pasiekimai dar labiau prastėja.