Akademinės aukštumos – sveikatos kaina
Pa­tir­da­mi spau­di­mą de­mons­truo­ti kuo ge­res­nius mo­ky­mo­si re­zul­ta­tus ir steng­da­mie­si užim­ti ly­de­rių po­zi­ci­jas, stu­den­tai grie­bia­si sme­ge­nų veik­los efek­ty­vu­mą di­di­nan­čių che­mi­nių pre­pa­ra­tų. Šios me­džia­gos kar­tais ne tik yra var­to­ja­mos ne­le­ga­liai, bet ir ga­li ne­grįž­ta­mai su­ža­lo­ti svei­ka­tą.

Atkeliavo iš biurų

Nelegalių ir kenksmingų medžiagų siekiant stimuliuoti smegenų veiklą dažniausiai griebiamasi konkurencingame verslo pasaulyje, kur įprasta neskaičiuoti darbo valandų. Sklando daugybė istorijų apie įtakingus investicijų bankininkus, kurie vietoje puodelio stiprios kavos renkasi nedideles dozes kokaino ar metamfetamino. Ilgainiui tarpusavyje konkuruojantys specialistai pastebėjo, kad yra ir kitas būdas. Jėgų dirbti nors ir ištisą naktį jie ėmė semtis iš legalių vaistinių preparatų, skirtų aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turintiems pacientams. Jų sudėtyje yra psichotropinės smegenų veiklą sužadinančios medžiagos – amfetamino, tad norint maksimaliai padidinti darbo našumą, per dieną pakanka vos kelių tablečių.

Panašų spaudimą peržengti galimybių ribas patiria ir prestižinių aukštųjų mokyklų studentai, tad nelegaliai vartojami receptiniai vaistai paplito ir universitetuose. Anoniminės apklausos duomenimis, net penktadalis vadinamajai Gebenės lygai (angl. Ivy League) priklausančių universitetų studentų prisipažino nelegaliai vartojantys psichoaktyviąsias medžiagas, kad galėtų siekti kuo geresnių mokymosi rezultatų. Dėl plataus paplitimo universitetų bendruomenėse, šie vaistiniai preparatai praminti akademiniu dopingu. Patikimų duomenų, kiek studentų nelegaliai vartoja psichotropinius preparatus, nėra. Tačiau kur įsigyti vienų ar kitų vaistų, nesibaiminama klausti net ir atvirose socialinių tinklų grupėse – tai ypač suaktyvėja egzaminų sesijos metu. Neoficialiais duomenimis, vienos tabletės kaina svyruoja nuo penkių iki dešimt JAV dolerių.

Neįvertina grėsmės

Psichotropinių medžiagų turinčių vaistų vartojimas žmonėms, kurie neturi tam medicininių priežasčių, yra ne tik nelegalus. Vaikydamiesi sėkmę, jie nesusimąsto apie šių preparatų žalą organizmui. Dažnai pasireiškia tokie šalutiniai efektai kaip nerimas, nemiga, skrandžio skausmai ar plaukų slinkimas. Tačiau didžiausią riziką sukelia tai, jog visuose šiuose preparatuose yra amfetamino – medžiagos, sukeliančios fizinę priklausomybę. „Aš norėčiau žinoti, kaip mokytis ir dirbti be tabletės. Aš tikrai to trokštu, tačiau tai man jau atrodo nebeįmanoma“, – žiniasklaidai sakė viena Arizonos valstijos universiteto studentė, keletą metų nelegaliai vartojanti preparatą „Adderall“, kuriuo gydomas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.

„Tėvams, pedagogams ir aukštojo mokslo politikos formuotojams svarbu pagaliau suprasti, kad akademinis dopingas – tikra ir apčiuopiama problema. Daugybė studentų priima sprendimą vartoti kenksmingas medžiagas, nes jaučia spaudimą siekti sėkmės bet kokia kaina. Mums, pedagogams, reikia parodyti, kad rūpinamės ne tik studentų gerove, bet ir sveikata. Atskleiskime jiems, kad sėkmė prasideda tikrai ne nuo tabletės“, – pabrėžia Kalgario universiteto mokslininkė Sarah Elaine Eaton.

Komentaras

Vilniaus universiteto Neurobiologijos ir biofizikos katedros mokslinė darbuotoja Urtė Neniškytė:

– Medžiagos, aktyvinančios žmogaus smegenų veiklą, gali būti įvairių rūšių. Dalis jų yra legalios ir nuolat naudojamos: kavoje esantis kofeinas, arbatoje aptinkamas tianinas, taip pat nikotinas, kuris nors ir nėra palankus sveikatai, irgi keičia žmogaus smegenų veiklos pobūdį. Kita grupė – medžiagos, kurios yra nelegalios arba legalios tik tam tikruose kontekstuose. Pavyzdžiui, vaistai, skirti narkolepsijos arba dėmesio sutrikimo sindromui gydyti. Jeigu tokie vaistai skiriami žmonėms, kurie turi sutrikimų, viskas yra gerai, tačiau kartais šiuos preparatus pradeda vartoti žmonės, kurie neturi tam medicininių priežasčių. Daugiausia tai – didelį krūvį patiriantys studentai.

Jie žino, kad tokie vaistai padeda susikaupti ir suteikia protinės ištvermės, todėl psichoaktyvių medžiagų vartojimas itin paplito universitetuose, kuriuose yra didelis mokymosi krūvis – Oksforde, Kembridže. Anglijoje prieš keletą metų buvo atliekama anoniminė apklausa, siekiant išsiaiškinti, kiek studentų vartoja tokias medžiagas. Paaiškėjo, kad net 15 procentų.

Kokia situacija Lietuvoje – duomenų nėra. Tačiau pasidomėjau pati ir paaiškėjo, kad žmonės dažnai internetiniuose forumuose ar socialiniuose tinkluose teiraujasi, kur tokių medžiagų įsigyti. Galima spėti, kad tokių preparatų rinka egzistuoja ir Lietuvoje, tiesiog apie tai nėra garsiai kalbama.