5 mokytojų priekaištai valdžiai
Li­te­ra­tū­ros kri­ti­kė ir mo­ky­to­ja Elž­bie­ta Ba­ny­tė sa­vo so­cia­li­nė­je pa­sky­ro­je „Fa­ce­book“ pa­si­da­li­jo mo­ky­to­jų nuo­tai­ko­mis šiems su­grį­žus iš at­os­to­gų į dar­bą ir ban­dant pri­si­tai­ky­ti prie nau­jos dar­bo ap­mo­kė­ji­mo tvar­kos. Pa­sak E. Ba­ny­tės, jos ko­le­gų tar­pe nė­ra nė vie­no, ku­ris bū­tų pa­ten­kin­tas nau­ją­ją sis­te­ma. 

„Ką gi, mūsų kieme šventė – mokytojai šiandien grįžo po pirmos arba antros darbo dienos“, – savo „Facebook paskyroje rašo E. Banytė. Pasak jos, iš mokytojų nuotaikų grįžus į darbą galima daryti kelias išvadas:

„1) negirdėjau nei vieno patenkinto kolegos;

2) visų mokyklų, kiek girdėjau, trečiosios kišenės – nekontaktinių mokyklos bendruomenei skirtų valandų – paskirstymas yra košmariškai komplikuotas;

3) budėjimo koridoriuose negalima atskirai įtraukti į etatinį, nes tai esą įeina į kontaktinio darbo valandą;

4) mokykloms dažnai skirta daug mažiau etatų negu ten dirba mokytojų, todėl viso etato dažnai nesukrapšto net lituanistams už 22 kontaktines valandas;

5) tai trečiajai kišenei pinigų dažnai nelieka (turiu pavyzdį, kad į ją neįtrauktas net darbas darbo grupėse) ir kai kuriose mokyklose siūloma už darbą atiduoti laisvas dienas per atostogas, nes mokėt nėra iš kur.

Gali būt, kad ir mokytojai, ir administracijos kažko nesupranta, nesugeba ir kt.: skuba buvo baisi. Bet bent kol kas atrodo, kad planas mokytojui sumokėti už viską, ką jis daro, yra tik gražios kalbos (ir tai logiška). Lygiai kaip gražios kalbos – ir atlyginimų stebuklingas kilimas.“

Į šį įrašą sureagavo ir laidų vedėjas Andrius Tapinas, kuris savo socialinėje paskyroje parašė: „Ant šitos temos, apie kurią rašo Elžbieta Banytė, turi sėdėti visa žiniasklaida, visi nuomonės formuotojai ir visokie lyderiai.

Naujoji etatinė sistema dar tik pradeda veikti. Gerai, galima duoti benefit of doubt, bet švietimo žmonės jau siunčia signalus – girgžda, traška ir braška. Kol kas dar galima nurašyti besibaigiančiai vasarai ir visada esančiam chaosui atsiradus naujovėms. Kol kas...

Bet jeigu pinigų nepadaugės, mokytojai dar labiau nusivils, mokyklų administracijos dar labiau užsiknis, o profesinės sąjungos vartys akis ir sakys, taigi žadėjo, kad viskas bus kitaip, tada bus šakės.“

Pasak A.Tapino, mokytojai turi nebijoti kalbėti ir turi žinoti, kad jie yra ne vieni, kad už stovi ne tik profsąjungos, bet ir visuomenė.