„Sraigės“ – lietuvių kalbos puoselėtojams ir kūrėjams
Penk­tą kar­tą įteik­ti Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos (VLKK) ap­do­va­no­ji­mai lie­tu­vių kal­bos puo­se­lė­to­jams ir kū­rė­jams. Nuo 2016 me­tų šie ap­do­va­no­ji­mai ski­ria­mi už reikš­min­gus lie­tu­viš­kos ter­mi­ni­jos kū­ri­mo dar­bus, moks­lo kal­bos puo­se­lė­ji­mą ir vi­suo­me­nės kal­bi­nį švie­ti­mą.

Šiemet skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai buvo įteikti habil. dr. Mečislovui Žalakevičiui ir Irenai Žalakevičienei už „Paukščių pavadinimų žodyno“ sudarymą; Alvidai Gedaminskienei – už lietuvių kalbos puoselėjimą, tautinių mažumų kalbinį švietimą, pagalbą įvairių tautybių Lietuvos gyventojams integruojantis į visuomeninį gyvenimą; Birutei Goberienei – už lietuvių kalbos puoselėjimą, šviečiamųjų kalbos ir kultūros renginių organizavimą, kalbos leidinių rengimą ir redagavimą. Iškilmingas renginys tradiciškai vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) salėje.

„Svarbiausia, kad žinome, jog norime to paties, o keliai, kuriuos renkamės, būna labai įvairūs.“

Kodėl „Sraigė“?

„Man, kaip biologui, kurio tiesioginis darbas nesusijęs su terminija, ypač džiugu būtų tokioje puikioje humanitarų kompanijoje tarp lietuvių kalbos korifėjų, kūrėjų, tobulintojų, puoselėtojų, – laureatų vardu kalbėjo akad. M. Žalakevičius. – Nuostabu, kad neužsidarote savame rate, apdovanojimai pasiekia ir tuos, kurie dirba kitose srityse, ne humanitarus. Kai svarbiausias Lietuvos mokslo fondas – Lietuvos mokslo taryba – atmetė mūsų prašymą paremti šešiakalbio žodyno, turinčio pusę milijono žodžių, rengimą ir leidimą, humanitarai ištiesė ranką ir nepaprastai šiltai priėmė mus. Patikėjo ir įkvėpė tuo, ką mes su žmona Irena šešerius metus, atsisakydami savo laisvalaikio, vakarais, savaitgaliais ar per atostogas, darėme. Ir net apdovanojo už mūsų triūsą.“

Kalbos kūrėjai, puoselėtojai ir skleidėjai per šventinį renginį Lietuvos mokslų akademijoje. / Alinos Ožič nuotrauka

Pasak „Paukščių pavadinimų žodyno“ sudarytojo, terminai tiesiog dauginosi, pasiekė po penkis, vienai paukščių rūšiai – septynis pavadinimus. Įvairūs vertėjai įvairiai verčia, su niekuo nederina, ir tokio žodyno poreikis buvo didžiulis. Ir VLKK, ir Lietuvos kalbos institutui (LKI) pateikta iki 12 tūkst. naujų pavadinimų. Jie buvo sunorminti, sukirčiuoti, aprobuoti vartojimui.

Šventiniame renginyje dalyvavo ir etnologė Gražina Kadžytė. / Alinos Ožič nuotrauka

„Visi klausinėja, kodėl apdovanojimams pasirinkta „Sraigė“. Imkitės žodyno rengimo ir suprasite“, – juokavo akad. M. Žalakevičius.

Švenčiant lietuvių kalbą

Kaip pabrėžė VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, aktyviausių kalbos puoselėtojų ir kūrėjų yra labai daug. Kasmet iš pačių geriausių atrenkami keli. Taip pat pagerbiami aktyviausi Lietuvių kalbos dienų renginių organizatoriai.

Aktyviausios Lietuvių kalbos dienų renginių organizatorės (iš dešinės): Šalčininkų rajono Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vilma Kisielytė-Hancharyk, Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Rasa Kontrimienė ir Kauno Senamiesčio progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Daiva Martyncevienė. / Alinos Ožič nuotrauka

Nuo 2016 metų kasmet vasario 16 – kovo 11 dienomis organizuojamos Lietuvių kalbos dienos gausios renginių visoje Lietuvoje ir užsienyje. Pernai jie buvo skirti Valstybės šimtmečiui paminėti, lietuvių kalbos sklaidai ir kalbos prestižui didinti. Šiemet pirmenybė teikiama Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtiems Juozo Tumo-Vaižganto, Pasaulio lietuvių ir Vietovardžių metams.

„Pasaulyje atsiranda naujų reiškinių ir naujų terminų. Nereikia visų automatiškai perimti, turime turėti savus.“

„Lietuvių kalbą švenčiame visame pasaulyje. Lietuvių kalbos dienų vėliavos turėtų plazdėti nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios, tačiau labai tikiuosi, kad jos plazdės iki Velykų, iki Žalgirio mūšio metinių, iki Konstitucijos dienos, iki Kalėdų. Ir vėl apsisukus metų ratui pasitiks plazdančios Vasario 16-ąją, nes lietuvių kalbą švenčiame kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, minutę“, – kalbėjo A. Antanaitis.

Įvairiais keliais į vieną tikslą

Tautinių bendrijų namų direktorė Alvida Gedaminskienė (centre) jau tris dešimtmečius padeda įvairių tautybių Lietuvos gyventojams integruotis į visuomeninį šalies gyvenimą, mokytis lietuvių kalbos, susipažinti su lietuvių tautinėmis šventėmis, tradicijomis ir papročiais. / Alinos Ožič nuotrauka

VLKK pirmininkas pasveikino visus iškilmių dalyvius kaip bendradarbius, kolegas, žmones, kuriems rūpi tas pats reikalas, ta pati kalba. Pasak jo, nors kartais mūsų nuomonės dėl ko nors išsiskiria, kartais susiginčijame ar net pasipykstame, demokratinėje visuomenėje tai yra visiškai normalu. Svarbiausia, kad žinome, jog norime to paties, o keliai, kuriuos renkamės, būna labai įvairūs.

Padėkos raštas už Lietuvių kalbos dienų renginių organizavimą įteiktas Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai ekspertei Rasai Kontrimienei. / Alinos Ožič nuotrauka

„Labai gerai, kad turime įvairias nuomones, į tą patį tikslą einame įvairiais keliais. Vadinasi, mes gyvi, mūsų valstybė gyva ir mūsų kalba yra gyva“, – pabrėžė A. Antanaitis.

VLKK pirmininkas prisiminė Davido Crystalo, vieno žymiausių šiuolaikinės kalbotyros specialistų, knygą „Kalbos mirtis“ ir patikino, kad lietuvių kalba nėra tarp tų 3 tūkst. kalbų, kurios miršta arba gali mirti. Ji yra tarp tų 3 tūkst. kalbų, kurios gyvuos amžinai. Išlikdami ir toliau bendraminčiai, bendražygiai, bendradarbiai, garantuosime ir mūsų tėvynei, mūsų kalbai išlikimą.

Padėkos raštas už Lietuvių kalbos dienų renginių organizavimą įteiktas Šalčininkų rajono Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai metodininkei Vilmai Kisielytei-Hancharyk. / Alinos Ožič nuotrauka

„Kalba yra vienas svarbiausių mūsų identiteto požymių, – sakė LMA prezidentas akad. Jūras Banys. – Necituosiu Mikalojaus Daukšos „Postilės“, kuo laikosi tautos, – puikiai žinote. Ne žemės derlumu, ne šalies gražumu, ne miestų stiprumu, bet kalba. Džiaugiuosi, kad nestovime vienoje vietoje ir einame į priekį.“

Laureatai akad. Mečislovas Žalakevičius ir Irena Žalakevičienė - „Paukščių pavadinimų žodyno“ bendraautoriai. / Alinos Ožič nuotrauka

Kaip viena svarbesnių LMA funkcijų akad. J. Banys nurodė rūpinimąsi lietuviška mokslo terminija. Lietuvos tyrėjai dirba įvairiose mokslo srityse ir lietuviška terminija, pasak LMA prezidento, privalo, turi teisę gyvuoti. Pasaulyje atsiranda naujų reiškinių ir naujų terminų. Nereikia visų automatiškai perimti, turime turėti savus.

Kalbos kūrėjai, puoselėtojai, skleidėjai

"Sraige" apdovanota Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė kalbos tvarkytoja Birutė Goberienė. / Alinos Ožič nuotrauka

Laureatus paskelbė VLKK apdovanojimų komisijos pirmininkė, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė. LMA tikrasis narys, Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas biomedicinos mokslų habilituotas daktaras M. Žalakevičius yra daugybės mokslo darbų anglų, vokiečių, rusų, lietuvių kalbomis (apie 70 mokslinių monografijų, knygų, straipsnių rinkinių, žodynų) autorius ir bendraautoris. Reikšmingiausias jo terminologijos darbas – 2009 metais išleistas šešiakalbis „Paukščių pavadinimų žodynas“. Gamtos tyrimų centro redaktorė, vertėja I. Žalakevičienė yra „Paukščių pavadinimų žodyno“ bendraautorė.

Padėkos raštas už Lietuvių kalbos dienų renginių organizavimą įteiktas Kauno Senamiesčio progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Daivai Martyncevienei. / Alinos Ožič nuotrauka

Tautinių bendrijų namų direktorė A. Gedaminskienė jau tris dešimtmečius padeda įvairių tautybių Lietuvos gyventojams integruotis į visuomeninį šalies gyvenimą, mokytis lietuvių kalbos, susipažinti su lietuvių tautinėmis šventėmis, tradicijomis ir papročiais. Ji yra aktyvi lietuvių kalbos skleidėja tarp kitakalbių, renginių organizatorė ir dalyvė. Inicijavo ne vieną, dabar jau tradicinį, kultūros renginį. Vienas jų – jau 15 metų vykstanti lietuviškas tradicijas puoselėjanti Duonos šventė. A. Gedaminskienė yra daugelio seminarų, konferencijų organizatorė, vedėja ir dalyvė, projektų vadovė.

Laureatus paskelbė Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, juos sveikino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis. / Alinos Ožič nuotrauka

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė kalbos tvarkytoja B. Goberienė yra Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkė, Panevėžio krašto lituanistikos tradicijų puoselėtoja, šviečiamųjų kalbos ir kultūros renginių organizatorė, kalbos leidinių rengėja ir redaktorė. Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyrius, vadovaujamas B. Goberienės, kasmet aktyviai įsitraukia į Lietuvių kalbos dienų renginius.

Pasak Lietuvos mokslų akademijos prezidento akad. Jūro Banio (dešinėje), kalba yra vienas svarbiausių mūsų identiteto požymių. / Alinos Ožič nuotrauka

Iškilmingame renginyje taip pat buvo įteikti VLKK padėkos raštai aktyviausiems Lietuvių kalbos dienų renginių organizatoriams: Šalčininkų rajono Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai metodininkei Vilmai Kisielytei-Hancharyk, Kauno Senamiesčio progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Daivai Martyncevienei ir Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai ekspertei Rasai Kontrimienei.