„Pakankamai solidi“ alga. Kiek?
Ir vėl – mo­ky­to­jų strei­kas. Prem­je­ras įsi­ti­ki­nęs, kad pa­grin­do jam nė­ra, o pe­da­go­gų al­gos „pa­kan­ka­mai so­li­džios“. Dėl so­li­du­mo ga­li­ma gin­čy­tis, nors ten­ka pri­pa­žin­ti, kad at­ly­gi­ni­mų hie­rar­chi­jo­je kai ku­rių ki­tų biu­dže­ti­nių įstai­gų spe­cia­lis­tai apie to­kias al­gas dar tik sva­jo­ja.

Vakar neterminuotą streiką pradėjo šešios iš daugiau kaip 2 tūkst. Lietuvos ugdymo įstaigų. Tačiau daug Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) veiksmų kritikų yra ir tarp nestreikuojančių pedagogų, nors ministerija tikina, kad po įvykdytos atlyginimų reformos mokytojų atlyginimai, palyginti su pernykščiais, vidutiniškai padidėjo beveik 14 procentų.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį privačiame sektoriuje vidutinis atlyginimas siekė 720 eurų į rankas, 6 eurais mažiau nei viešajame.

Statistinis mokytojas uždirba 934 eurus

ŠMM skelbia, kad šiais mokslo metais atlyginimai vidutiniškai didėjo daugiau kaip 110 eurų ir dabar siekia 934 eurus neatskaičius mokesčių. Pastorėjo maždaug 70 proc. mokytojų piniginės tiek mieste, tiek kaime. Skirtingose savivaldybėse bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų atlyginimai didėjo nuo 5 iki 31 procento. Kaune ir Vilniuje jie didėjo 16 proc., Klaipėdoje – 11 proc., Šiauliuose – 9 proc., Panevėžyje – 5 proc., o didžiausi šuoliai užfiksuoti Širvintų rajono (31 proc.), Rietavo (25 proc.), Kalvarijos (24 proc.) savivaldybėse. Labiau didėjo jaunų mokytojų atlyginimai. Ką tik pradėjusių dirbti pedagogų iki 30 metų vidutinis atlyginimas šiemet yra 836 eurai iki mokesčių, tad, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 166 eurais.

Tačiau streiką organizuojančios profesinės sąjungos atstovai tikina, kad realiai atlyginimai mokytojams didėjo tik pavieniais atvejais, o didelei daliai pedagogų rugsėjį algos padidintos dirbtinai, išmokėjus pinigus už egzaminų vykdymą ar mokymą namuose. Vis dėlto 17,4 mln. eurų, papildomai skirtų keturiems šių metų mėnesiams, niekur kitur nenueis – tik į mokytojų pinigines. Iš viso iki 2020 metų mokytojų algoms valstybė numačiusi papildomai skirti 95 mln. eurų – tai leis jas padidinti vidutiniškai penktadaliu.

Tiesa, kitas klausimas, kaip paskirstomi mokytojų darbo krūviai ir kiek, esant naujajai tvarkai, mokytojui reikia daugiau dirbti. Tačiau ir kitų profesijų, taip pat dirbančių viešajame sektoriuje, žmonės dirba ilgas darbo valandas ir, beje, trumpiau nei mokytojai atostogauja, o uždirba kai kas ir dar mažiau nei jie.

Socialiniai ir kultūros darbuotojai gauna dar mažiau

Pasakyti, ar „pakankamai solidus“ atlyginimas, galima tik atsakius į mažiausiai du klausimus: pirma, ar įmanoma iš jo oriai gyventi, antra, ar jis prilygsta algoms, mokamoms už panašaus sudėtingumo ir kvalifikacijos darbą. Taigi, pabandykime palyginti. ŠMM skaičiavimais, vidutinis mokytojų atlyginimas šiais mokslo metais turėtų būti apie 727 eurus į rankas (pernai buvo apie 650 eurų). Tuo metu, pavyzdžiui, kultūros srities darbuotojai skundžiasi, kad pernai gavo apie 593 eurus į rankas. Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nebuvo didinami nuo 2016 metų, o jų žydra svajonė – kad per trejus metus jų atlyginimai kaip nors prilygtų mokytojų darbo apmokėjimui.

Dar žemiau už kultūrininkus rikiuojasi socialiniai darbuotojai. Statistikos departamento duomenimis, šiemet antrąjį ketvirtį viešajame sektoriuje algos į rankas tokios: vidutinio statistinio mokytojo – apie 730 eurų, gydytojo – 1220 eurų, kai vidutinis atlyginimas – 726 eurai. Beje, privačiame sektoriuje – 720 eurų. Taigi, viešojo sektoriaus atlyginimų hierarchijoje mokytojai – ne paskutiniai, bet nuolę ir nuo algų lyderių.

„Sodra“ atliko biudžetinio sektoriaus atlyginimų tyrimą. Šių metų rugpjūčio duomenimis, biudžetinio sektoriaus profesijų dešimtuke pagal pajamų, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, medianą (ji parodo pajamų dydį žemiau arba aukščiau kurio atsiduria lygiai pusė tos imties apdraustųjų) gerokai lenkia teisės aktų leidėjai (neatskaičius mokesčių – 2,9 tūkst. eurų) ir teisėjai (atitinkamai 2,4 tūkst. eurų), po jų rikiuojasi vyresnieji valstybės tarnautojai (1,8 tūkst. eurų), įvairių sričių vadovai (1,3–1,6 tūkst. eurų).

Tačiau, kaip teigia „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė, populiariausios biudžetinio sektoriaus profesijos tarp geriausiai apmokamų nepatenka. Vertinant pagal ekonominės veiklos rūšį, daugiausia biudžetinių įstaigų apdraustųjų dirbo švietimo (85 tūkst.) ir viešojo valdymo (45 tūkst.) srityse. Populiariausių biudžetinių įstaigų profesijų sąrašas atitinka pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis: į populiariausių dešimtuką patenka net trys profesijos – mokytojų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo – pirmoje vietoje, ikimokyklinio – trečioje, pradinio – septintoje). Antri tarp populiariausiųjų – politikos ir administravimo specialistai. Į dešimtuką dar patenka vaikų priežiūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai, bibliotekininkai ir kai kurios nekvalifikuotų darbininkų kategorijos (valytojai ir pan.).

Guodžia nebent tai, kad, lyginant šių ir praėjusių metų rugpjūtį, procentine išraiška sparčiau augo mažiau apmokamų biudžetinio sektoriaus profesijų atstovų pajamos: po 17 proc. – socialinių darbuotojų, taip pat konsultantų ir tarnautojų, atliekančių bendrąsias funkcijas, 15 proc. – virėjų, 13 proc. – slaugos specialistų, 11 proc. – buhalterių. Geriau apmokamų biudžetininkų piniginės pilnėjo lėčiau: teisininkų – 8 proc., po 7 proc. vyresniųjų valstybės darbuotojų ir įmonių bei įstaigų vadovų.

Ar biudžetiniame sektoriuje (kaip privačiame) galioja Vilniaus fenomenas? „Sodros“ analitikai išsiaiškino, kad ne visų profesijų atvejais. Pasak J. Varanauskienės, mažiausiai skiriasi įvairių savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių valytojų vidutinės pajamos, kur kas didesni skirtumai – tarp mokytojų, socialinių darbuotojų, bibliotekininkų, politikos ir administravimo specialistų pajamų. „Negalima sakyti, kad didesniuose miestuose šių profesijų atstovai uždirba daugiau, o mažuose – algos mažesnės. Vyrauja didelė įvairovė, kuri, matyt, priklauso nuo įvairių priežasčių“, – komentavo J. Varanauskienė.

Vilniaus mieste, palyginti su kitomis savivaldybėmis, daugiau uždirbo politikos ir administravimo specialistai, socialiniai darbuotojai, bibliotekininkai, bet ne mokytojai. Sostinės pedagogų vidutinės pajamos menkesnės nei jų kolegų kur kas mažesnėse savivaldybėse – Kazlų Rūdoje, Visagine, Švenčionių rajone. Politikos ir administravimo specialistai daugiausia uždirbo Vilniaus mieste ir rajone, Širvintų rajone, o socialiniai darbuotojai – Vilniuje, Panevėžio ir Kaišiadorių rajonuose. Bibliotekininkams dosniausi – Neringa, Vilnius ir Elektrėnai.

Tačiau nuo šio rugsėjo padidinus algas mokytojams, daugelyje savivaldybių jų algos turėtų susilyginti ar net pralenkti valdininkų ir dar labiau nutolti nuo socialinių darbuotojų bei bibliotekininkų atlyginimų.

“Sodros” vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė. Romo Jurgaičio nuotrauka

Viešasis sektorius lenkia privatų

Dažnai skundžiamasi, kad biudžetininkai, palyginti su privataus sektoriaus atstovais, skriaudžiami. Bet, pasak J. Varanauskienės, tarp biudžetinio ir privataus sektoriaus tėra du esminiai skirtumai: biudžetiniame egzistuoja mažesnė tikimybė, kad darbuotojo pajamos neviršys minimalios mėnesio algos, tačiau mažiau nei privačiame tikėtina ir tai, kad darbuotojas uždirbs ir daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Biudžetinio sektoriaus atstovų pajamų vidurkį „numuša“ tai, kad čia mažesnė tikimybė uždirbti didelę algą, taip pat – profesijų struktūra. Remiantis „Sodros“ duomenimis, biudžetiniame sektoriuje ne visų profesijų atstovų algos mažesnės nei privačiame.

Rugpjūčio mėnesio duomenys rodo, kad biudžetinių įstaigų vaikų priežiūros darbuotojai, slaugos specialistai, valytojai, virėjai vidutiniškai uždirba mažiau nei dirbantys privačiame sektoriuje. Bet esama profesijų, kuriose yra priešingai. Biudžetiniame sektoriuje didesnės nei privačiame yra vidutinės teisininkų, buhalterių, bendras funkcijas atliekančių tarnautojų algos. Skirtumus gali lemti konkurencija, reikalaujama kvalifikacija, nevienodas darbo pobūdis. Tačiau J. Varanauskienė neatmeta, kad reikėtų turėti omeny, jog lyginant biudžetinių ir ne biudžetinių įstaigų darbuotojų pajamų rodiklius vertinamos pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Tačiau šis rodiklis privačiame sektoriuje ne visada parodo realias darbuotojų pajamas. Biudžetininkams neįmanoma mokėti algų vokeliuose, o privataus sektoriaus darbuotojų atvejais kai kur kyla abejonių, kiek skaičiai algalapyje atspindi realybę.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį privačiame sektoriuje vidutinis atlyginimas siekė 720 eurų į rankas, 6 eurais mažiau nei viešajame.

Ar teisingai vertinamas skirtingas darbas

Lyginant populiarių atskirų ekonominės veiklos sričių (švietimo, viešojo administravimo, kultūros, socialinių ir nekvalifikuotų darbuotojų) profesijų atstovų vidutines pajamas, matyti, kad tarp jų politikos bei administravimo specialistai ir mokytojai geriau apmokami nei socialiniai darbuotojai. Šie gauna didesnes algas nei bibliotekininkai, o valytojai uždirba mažiausiai. „Viena vertus skirtingų profesijų pajamų santykis tarsi ir dėsningas. Kita vertus, atskiros diskusijos vertas klausimas apie patį pajamų dydį: ar mokytojų darbas, įvertintas 700–800 eurų į rankas, atspindi jų išsilavinimą, darbo pobūdį ir jiems keliamus reikalavimus“, – sako J. Varanauskienė.

Matyt, mokytojai ir padidėjus algai niekaip nepavys privataus sektoriaus finansinės ir draudimo veiklos ar informacijos bei ryšių sektorių darbuotojų. Jie, Statistikos departamento duomenimis, vidutiniškai uždirba beveik 1,3 tūkst. eurų. Mokytojų algos daug nedidės ir politikams pristigus valios optimizuoti mokyklų tinklą. Juk išlaikyti mokytoją keliems mokiniams nepajėgtų net keliskart turtingesnė valstybė.

Vis dėlto akivaizdu, kad, palyginti su kitais biudžetinio sektoriaus profesijų atstovais, mokytojai ir dabar nėra labiausiai nuskriausti. Tačiau ne todėl, kad jų alga, premjero žodžiais, „pakankamai solidi“, o todėl, jog kultūros ar socialinės rūpybos darbuotojai skriaudžiami dar labiau.

Beje, paties premjero mėnesio atlyginimas iki mokesčių – 4239 eurai.