Visuomenės sveikatos būklė per šimtmetį: nuo epidemijų iki lėtinių ligų
1918–2018 me­tais bū­ta daug svar­bių is­to­ri­nių įvy­kių – ka­rų, re­for­mų, pra­ra­di­mų bei at­ra­di­mų. Svei­ka­tos sri­ty­je ypač pa­ste­bi­mas po­ky­tis yra ryš­kus vi­du­ti­nės ti­kė­ti­nos gy­ve­ni­mo truk­mės pa­il­gė­ji­mas, ku­rį lė­mė su­ma­žė­jęs kū­di­kių ir gim­dy­vių mir­tin­gu­mas bei mir­tin­gu­mas nuo in­fek­ci­nių li­gų. Tai ro­do svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­žan­gą ir vys­ty­mą­si lai­kui bė­gant.

Artėjant Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjimui, Higienos institutas kviečia pažvelgti, kaip keitėsi Lietuvos visuomenės sveikatos būklė per paskutinį mūsų tautos istorijos šimtmetį – nuo nepriklausomos valstybės atkūrimo 1918 m. iki šių dienų, rašoma pranešime spaudai.

Taip pat itin svarbus pokytis – labiausiai paplitusių ligų ir pagrindinių mirties priežasčių struktūra. Šimtmečio pradžioje vyravusios infekcinės ligos, kėlusios baisias ir mirtinas epidemijas, pamažu užleido vietą lėtinėms neinfekcinėms ligoms, tokioms kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, piktybiniai navikai ir kitos. Kitaip sakant, mirtingumo struktūra per šimtą metų pasikeitė iš esmės: lėtinės neinfekcinės ligos šiuo metu yra tapusios dideliu iššūkiu ne tik Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, bet ir Pasaulio sveikatos organizacijai, besirūpinančiai viso pasaulio visuomenės sveikata.