Vasaros vitaminų kolekcija
Va­sa­ra – „ska­niau­siais“ ir svei­kiau­sias me­tų lai­kas jau vien dėl to, kad ga­li­ma mė­gau­tis dau­gy­be lie­tu­viš­kų uo­gų ir vai­sių.

Šiuo metu turime progą aprūpinti organizmą medžiagomis, kurių mums taip trūko žiemą. Tiesiog reikėtų žinoti, kokios uogos naudingiausios mūsų kūnui, ir, sulaukus jų derliaus, įtraukti į kasdienę mitybą.

Uogos turi mažai kalorijų, tačiau jose gausu vitaminų ir mineralų.

Šilauogės – akių uogos

Šilauogės turi įvairių žmogaus organizmui naudingų komponentų: antioksidantų, bakterijų inhibitorių, vitaminų A, B1, B2, C ir PP, karotinoidų, folio rūgšties, skaidulinių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių, kalcio, fosforo, geležies. Sakoma, kad per dieną pakanka suvalgyti pusę stiklinės šilauogių, ir jūsų organizmas bus aprūpintas visomis šiomis vertingomis medžiagomis.

Pagal beta karotino kiekį šios uogos prilygsta sojoms, žaliesiems žirneliams ar varškei; tiamino (B1) – burokėliams, kriaušėms, juodiesiems serbentams; riboflavino (B2) – šaltalankiams, citrinoms ar juodiesiems serbentams; niacino (PP) – juodiesiems serbentams. Šilauogės sukaupia daug biologiškai aktyvių medžiagų. Jose esantys mikro– ir makroelementai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Maždaug pusę visų tose uogose esančių mineralinių medžiagų sudaro kalio junginiai, be to, yra daug fosforo, mangano. Iš organinių rūgščių verta paminėti gintaro, citrinos, chino rūgštis.

Šilauogės labiausiai vertinamos dėl fenolinių junginių – antocianinų, flavenolių, fenolimų rūgščių. Šie junginiai saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų, stabdo senėjimo procesus, teigiamai veikia organizmą esant pradinei vėžio stadijai. Vertingieji antocianinai, sukaupti šilauogėse, stiprina regėjimą ir mažina akių nuovargį. Taigi šias uogas patartina valgyti vairuotojams ir tiems, kas daug laiko praleidžia prie kompiuterio.

Juodieji serbentai – vitaminų bomba

Juodieji serbentai – viena vertingiausių uoginių kultūrų. Naudingas visas krūmas, išskyrus jo šaknis. Beje, juodųjų serbentų lapai turi net daugiau vitamino C nei uogos. Per dieną suvartojus 50 g serbentų uogų visiškai patenkinamas vitaminų C ir P poreikis. Pektinai, esantys juodųjų serbentų uogose, skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina miegą, mažina kraujospūdį.

Juodieji serbentai rekomenduojami norint pašalinti iš organizmo sunkiųjų metalų (gyvsidabrio, švino, kobalto, stroncio ir kt.) druskas, radioaktyviuosius elementus, cholesterolį. Be to, pektinai neutralizuoja toksines medžiagas, kurios susidaro puvimo metu, normalizuoja žarnyno mikroflorą, gerina virškinimą.

Juoduosius serbentus naudinga valgyti tiems, kurie dažnai viduriuoja, ar esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui. Jie pagerina kepenų, inkstų ir kasos funkcijas. Britų mokslininkai teigia, kad juodųjų serbentų uogos gali užkirsti kelią net diabetui, mažina cukraus kiekį kraujyje. Juose esantis karotinas ir įvairios mineralinės medžiagos papildo hemoglobino bei geležies kiekį kraujyje, gerina jo kokybę, stiprina kapiliarus ir saugo nuo hipertonijos. Teigiamai veikia garbaus amžiaus žmonių protinę veiklą, neleidžia jai susilpnėti.

Raudonieji serbentai – nuo infarkto

Raudonieji serbentai labiausiai vertinami dėl vadinamųjų oksikumarinų, kurie atlieka svarbiausią vaidmenį normalizuojant kraujo krešėjimą. Pektinai, esantys serbentuose, suriša blogąjį cholesterolį, todėl tai itin svarbu aterosklerozės profilaktikai.

Šių uogų rekomenduojama valgyti diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Vitaminai C ir P stiprina kraujagyslių bei kapiliarų sieneles. Raudonieji serbentai kelia apetitą, turi uždegimą slopinančių savybių, mažina karščiavimą, ypač vaikams, padeda esant mažakraujystei, gerina kraujo sudėtį, malšina troškulį, skaistina odą, rekomenduojami esant ilgalaikiam vidurių užkietėjimui.

Raudonuosiuose serbentuose yra kur kas daugiau vitamino C nei, pavyzdžiui, citrinose, žemuogėse ar net apelsinuose.

Vyšnios – nuo podagros

Vyšnios turi mažai kalorijų, tačiau jose gausu vitaminų ir mineralų: organinių rūgščių, pektinų, vitamino C, B1, E, P, provitamino A, fosforo, kitų mikro– ir makroelementų.

Tiek saldaus, tiek rūgštaus skonio vyšnios aprūpina organizmą daugybe antibakterinių medžiagų, kurios būtinos gerai savijautai palaikyti. Vyšniose gausu pigmentų. Iš esmės tai polifenoliniai flavanoidiniai junginiai, žinomi kaip antocianai (glikozidai). Ypač daug jų susikaupę žievelėje, kurioje, kaip žinoma, esama ir stipriausiomis antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų. Slopina skausmą. Valgydami vyšnias švelniname lėtinių ligų simptomus – ypač podagros, artrito, fibromialgijos.

Rūgščiose vyšniose esantys antioksidantų junginiai padeda žmogaus organizmui kovoti su senėjimo procesais, vėžiu ir neurologiniais negalavimais, taip pat užkerta kelią diabetui. Vyšniose gausu cinko, geležies, kalio, mangano, vario. Kalis naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai – tai svarbus ląstelių ir biologinių skysčių, reguliuojančių širdies susitraukimus ir arterinį kraujospūdį, komponentas.

Agrastai – nuo depresijos

Agrastų uogos pasižymi unikaliomis savybėmis ir vartojamos gydomojoje mityboje. Agrastai labai padeda sergant virškinamojo trako ligomis, avitaminozės, inkstų ir šlapimo pūslės ligų atvejais. Dėl serotonino juos galima vadinti geru vaistu nuo apatijos ir lengvos depresijos. Šios uogos taip pat stiprina kraujagyslių sieneles, efektyviai šalina iš organizmo radionuklidus. Agrastuose yra fruktozės, gliukozės, sacharozės, pektinų, organinių rūgščių (citrinos, obuolių, rūgštynių, gintaro, vyno), kalio, cinko, geležies, fosforo, vario, mangano, fluoro, jodo, vitaminų (C, B1, B2, B6, F), rauginių medžiagų.

Uogose gausu kraujagysles stiprinančio vitamino P. Tačiau viena svarbiausių agrastų savybių – didelis gintaro rūgšties (ypač neprinokusiose uogose), mažinančios galvos smegenų kraujagyslių spazmus, kiekis. Šias uogas tinka vartoti sutrikus medžiagų apykaitai, nutukusiems žmonėms.