Vargas dėl sveikatos draudimo kortelės
Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, mo­kan­tys pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas ir ke­liau­jan­tys po už­sie­nio ša­lis, kas dve­jus me­tus pri­vers­ti keis­ti Eu­ro­pos svei­ka­tos drau­di­mo kor­te­les.

Keliautojai vis dažniau kalba nelabai suprantantys, kodėl Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) galiojimo laikas yra toks trumpas ir kam ji skaitmeniniame amžiuje apskritai reikalinga. Panašių klausimų jau kyla ir politikams, tačiau viešų diskusijų kol kas negirdėti.

SAM vakar nepanoro „Lietuvos žinių“ skaitytojams paaiškinti, kodėl nustatytas būtent dvejų metų kortelės galiojimo laikas, ar jo nenumatoma keisti.

Priversta išvykti be kortelės

Didelėje tarptautinėje kompanijoje dirbanti Miglė „Lietuvos žinioms“ pasakojo šiemet atsiėmusi jau penktą ESDK, nes ankstesnės viena po kitos vis nustodavo galioti, o ji tarp nuolatinių kelionių vos suspėdavo išsiimti naują. „Pirmąją kortelę gavau dar būdama studente, kai vykau studijuoti pagal „Erasmus“ programą. Dabar, nuo to laiko, kai pradėjau dirbti, mano rankose – jau trečia kortelė. Nesuprantu, kodėl turiu jas nuolat kaitalioti. Kodėl negalima išduoti vienos kortelės, o paskui tik atnaujinti jos galiojimą?“ – piktinosi Miglė. Anot jos, tai valstybei ne tik pigiau atsieitų, nes dabar teritorinės ligonių kasos vos spėja jas nemokamai išduoti (visos išlaidos dengiamos mokesčių mokėtojų pinigais), bet ir sumažėtų biurokratinė našta. Išdavus vieną kortelę visam privalomąjį sveikatos draudimą mokančio žmogaus gyvenimui nereikėtų nuolat tikrinti, ar kortelė dar galioja, o pasibaigus senosios galiojimo laikui – vykti į teritorinę ligonių kasą pasiimti naujos. Juolab kad tikrąjį draustumą liudija ne turima ESDK, o ligonių kasų turimi duomenys.

„Net ir internetu užsisakius kortelę gaištamas laikas – užtrunka jos pagaminimas, o atsiimant tenka laukti eilėje. O jeigu prireikia skubiai išvykti į užsienį, iškyla ir dar daugiau problemų“, – tikino pašnekovė. Ji prisipažino, kad pastarąjį kartą jai teko vykti į užsienį be ESDK, nes tąsyk neturėjo galimybės jos atsiimti.

Galioja įvairiai

Kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK), ESDK gali galioti nuo 1 mėnesio iki 6 metų. Konkretų galiojimo terminą nustato ją išduodantis darbuotojas, atsižvelgdamas į asmens sveikatos draudimo galiojimo periodą. Asmenims, kurie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas arba už kuriuos šias įmokos moka draudėjai, kortelė išduodama iki 2 metų laikotarpiui, asmenims iki 18 metų – iki jiems sukaks pilnametystė, bet ne ilgiau kaip 6 metams. Moksleiviams ir studentams kortelė išduodama vieniems mokslo metams arba iki einamųjų mokslo metų pabaigos.

Asmenims, gaunantiems bet kurios rūšies pensiją, taip pat turintiems įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, kitų kategorijų apdraustiesiems, kurie yra apdrausti valstybės lėšomis, neįgaliesiems kortelė išduodama iki draudimo ar neįgaliojo pažymėjimo galiojimo pabaigos, bet ne ilgiau kaip 6 metams.

ESDK taip pat gali gauti teritorinėje darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, vykstantys ieškoti darbo į Europos Sąjungos šalis ar dalyvaujantys teritorinių darbo biržų organizuojamuose profesinio mokymo priemonėse užsienyje. Tokiais atvejais ESDK išduodama iki darbo biržos išduotame dokumente nurodyto termino pabaigos arba iki 2 mėnesių laikotarpiui, jei nesudaromos darbo sutartys.

Tačiau kortelėje nurodytą laiką ESDK galioja tik apdraustam asmeniui. Jeigu privalomasis sveikatos draudimas nutrūksta, kortelė tampa negaliojanti, ir asmuo nebegali ja naudotis. ESDK galima gauti pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai. Tai galima padaryti asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu, internetu arba elektroniniu paštu. Kortelė nemokamai išduodama asmeniui, apsilankiusiam teritorinėje ligonių kasoje, pateikusiam asmens tapatybę patvirtinantį apdraustojo dokumentą.

Asta Kubilienė: "Matyt, iš tiesų jau atėjo metas diskusijoms dėl Europos sveikatos draudimo kortelių galiojimo pertvarkos." / Alinos Ožič nuotrauka

Primena atgyveną

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininko pavaduotojo Remigijaus Žemaitaičio nuomone, jau tikrai metas pereiti prie virtualios ESDK arba visai apsieiti be jos. Juk duomenys apie asmenų PSD yra virtualioje elektroninėje erdvėje. „Gyvename XXI, skaitmeniniame amžiuje ir duomenimis galima pasikeisti greičiau, nei lagamine surasti ESDK“, – kalbėjo parlamentaras.

Pasak jo, dabartinė situacija, kai Lietuvos gyventojai kas dvejus metus verčiami bėgioti į teritorines ligonių kasas vis naujų ESDK, yra naudinga nebent pačiai biurokratinei mašinai – taip sukuriama naujų darbo vietų, kad ta biurokratinė mašina toliau riedėtų ir joje tarnaujantieji jaustųsi labai svarbūs. R. Žemaitaitis prisiminė atvejį, kai jis pats, būdamas užsienyje, negalėjo pasinaudoti ESDK, nes ji nebuvo atnaujinta. Tąkart jam pagelbėjo sveikatos draudimas, susietas su turima banko kredito kortele.

Remigijus Žemaitaitis: "Tai, kad Lietuvos gyventojai kas dvejus metus verčiami bėgioti į teritorines ligonių kasas vis naujų Europos sveikatos draudimo kortelių, naudinga nebent pačiai biurokratinei mašinai." / Romo Jurgaičio nuotrauka

Metas diskusijoms

VLK Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja Lina Noreikienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad ši institucija minėtas korteles perka viešųjų pirkimų būdu – už vienos ESDK pagaminimą sumokama 0,88 euro. Pernai teritorinės ligonių kasos išdavė 199,5 tūkst. ESDK. „Kasmet išduodama vis daugiau ESDK. Vadinasi, vis daugiau gyventojų vertina šios kortelės teikiamą naudą. Pavyzdžiui, 2014 metais buvo išduota 178 tūkst., o 2016-aisiais – jau 207,5 tūkst. kortelių. Beveik tiek pat jų išduota ir pernai“, – pažymėjo L. Noreikienė.

Remigijaus Žemaitaičio nuomone, jau tikrai metas pereiti prie virtualios ESDK arba visai apsieiti be jos.

VLK valdininkė teigė, kad panaši ESDK išdavimo, keitimo bei galiojimo tvarka yra ir kitose ES šalyse – tokios kortelės išduodamos kiekvienoje šalyje, nes tai reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai. ESDK išdavimo tvarka ir galiojimo laikas nustatyti Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo, keitimo ir naikinimo taisyklėmis, kurias yra patvirtinęs VLK vadovas.

Sveikatos apsaugos ministerija vakar nepanoro „Lietuvos žinių“ skaitytojams paaiškinti, kodėl nustatytas būtent dvejų metų kortelės galiojimo laikas, ar jo nenumatoma keisti.

Seimo SRK pirmininkė Asta Kubilienė tik iš „Lietuvos žinių“ sužinojusi, kad ESDK galioja tik dvejus metus, negalėjo patikėti, kad taip trumpai. „Galbūt taip apsidraudžiama nuo tų atvejų, kai nutrūkus darbo santykiams kortelė nustoja galioti“, – spėliojo parlamentarė. Ji teigė, kad, matyt, iš tiesų jau atėjo metas diskusijoms dėl ESDK galiojimo laiko keitimo.

Reikalinga keliautojams

ESDK – dokumentas, kuris patvirtina, kad žmogus ES šalyse, Europos ekonominės erdvės šalyse – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, taip pat Šveicarijos Konfederacijoje – turi teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kurių išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos. Ši kortelė pateikiama tik tuomet, kai žmogui prireikia būtinosios pagalbos.

Būtinoji medicinos pagalba, kurios išlaidos apmokamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis, ES šalyse teikiama pagal tose šalyse galiojančią tvarką. Jeigu šalyje narėje už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas reikia primokėti, tai padaryti teks ir Lietuvoje Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustam gyventojui. Tokių priemokų ligonių kasos nekompensuoja.

Būtinoji medicinos pagalba paprastai teikiama dėl ūminės ligos ar traumų. Būtinosios medicinos pagalbos mastą nustato gydantysis gydytojas. Gydytojas turi atsižvelgti į paciento numatomą lankymosi ES šalyje trukmę ir suteikti tokią būtinąją medicinos pagalbą, kad žmogui nereikėtų dėl medicininių priežasčių pirma laiko grįžti į šalį, apdraudusią jį sveikatos draudimu.

Pagal pateiktą ESDK užsienyje suteikus būtinąją medicinos pagalbą, išlaidas pasengia tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Vėliau ji kreipiasi į Lietuvą (šiuo atveju į Valstybinę ligonių kasą) dėl šių išlaidų kompensavimo. Tuo atveju, jei asmuo nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, bet turi ESDK, už paslaugas jis turi sumokėti pats.

Jei nustatoma, kad paslaugos buvo suteiktos neapdraustam asmeniui, pateikusiam ESDK, laikoma, kad buvo padaryta žala PSD fondo biudžetui. VLK sumokėtą sumą išieško iš asmenų, kurie neteisėtai pasinaudojo kortele.