Vakcinos neveiksmingos tik itin retais atvejais
Ne­se­niai pa­vie­šin­tas at­ve­jis, kai de­šim­tį me­tų nuo­sek­liai nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to be­sis­kie­pi­jęs vy­ras at­si­tik­ti­nai su­ži­no­jo ne­tu­rįs im­uni­te­to šiai li­gai, vėl pa­kurs­tė kal­bas apie vak­ci­nos veiks­min­gu­mą. Sa­vo ruo­žtu in­fek­to­lo­gai tvir­ti­na, kad ne­ri­mau­ti nė­ra pa­grin­do, tai esą tė­ra iš­skir­ti­nės būk­lės, nu­lem­tos in­di­vi­dua­lių or­ga­niz­mo sa­vy­bių.

Sunkiai gaminasi antikūnai

Nemalonioje situacijoje atsidūręs vyriškis tvirtino, kad ne vienerius metų skiepijosi laikydamasis nurodytų schemų. Tačiau buvo šokiruotas, kai sunegalavęs pateko į ligoninę ir atsitiktinai sužinojo, kad jo organizme visai nėra erkinio encefalito antikūnų. Pasiūlius vyrui pakartoti vakcinaciją po mėnesio rezultatai buvo tokie patys – antikūnų jo organizmas vis vien negamino.

Gydytojas infektologas prof. dr. Alvydas Laiškonis tvirtino per keturiasdešimt metų praktiką su tokiu atveju nesusidūręs, tačiau turėjo paaiškinimą, kodėl skiepai galėję nesuveikti.

„Visų vakcinų sudėtyje yra antigenai, į kuriuos reaguojant organizmas pagamina antikūnus. Tačiau yra tokia būklė, vadinama agama-globulinemija, kuomet žmogaus organizme jie labai sunkiai gaminasi. Tokių žmonių Lietuvoje gali būti ne du ir ne vienas, bet visgi tai yra pakankamai retos būklės“, – sako gydytojas infektologas prof. dr. Alvydas Laiškonis.

Anot jo, žmonės gali metų metais skiepytis ir nieko nenutuokti, kad imunitetas nesusidarė. Jei stipriai išreikšta, vaikams agama-globulinemija pastebima gana anksti, tačiau kitais atvejais, neatlikus tyrimo, tai sunku sužinoti.

„Jei nesigamina antikūnai, žmogui tampa pavojinga bet kokia infekcinė liga. Todėl jam reikėtų pasitikrinti imuninę sistemą, išsiaiškinti, koks yra jos defektas“, – sakė gydytojas.

Be to, profesorius priminė, kad prieš bet kokį skiepą reikėtų patikrinti, ar organizme jau nėra jo antikūnų.

Pasak specialistų, nevisavertis imunitetas dėl imuninės sistemos vangesnio reagavimo į antigeną gali susidaryti vyresniems žmonėms.

Pasijuto apgautas

Dešimt metų nuo erkinio encefalito skiepijęsis pacientas pasijuto pinigus išmetęs kaip į balą. Net svarstė, ar kokio paprasčiausio distiliuoto vandens jam nebus suleidę.

A.Laiškonio įsitikinimu, kalbos dėl nekokybiškos vakcinos – iš piršto laužtos. „Netikiu, kad galėjo būti švirkščiama nekokybiška vakcina. Į skiepų kortelę visada yra įrašoma, kokia skiepo serija, kiti irgi šia vakcina buvo skiepyti, tad tokia versija tikrai atkrenta“, – sakė jis.

Pasak jo, nereikėtų painioti situacijos, kuri nutiko Klaipėdoje, kai dėl neva nekokybiškos dukrai suleistos ŽVP vakcinos verslininkė Daina Bosas net kreipėsi į teismą. „Tai, matyt, buvo nesąžiningas atvejis. Dabar gi galima paimti tos pačios serijos skiepus nuo erkinio encefalito ir paskiepijus kitą žmogų patikrinti, ar jam susidarė antikūnai“, – sakė medikas. Jis pridūrė, kad skiepai – vienintelis būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito.

Vis dėlto, nors Lietuva išlieka erkių platinamų ligų epicentru, nuo vienos jų – erkinio encefalito – apsisaugoti ir skiepytis skubama vangokai. Naujausiais Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. žmonių tenka net 11,5 susirgimo erkiniu encefalitu atvejų. Bendrai Europoje 100 tūkst. žmonių tenka 0,4 susirgimų erkiniu encefalitu.

Tarp kitko

ULAC duomenimis, erkių įkandimų sukeltų ligų pasitaiko visoje Lietuvoje, tačiau pirmauja didžiosios Vilniaus ir Kauno apskritys, o erkinis encefalitas dažniau fiksuojamas miškinguose ir žmonių rekreaciniais tikslais gausiai lankomose Alytaus ir Utenos apskrityse.

Didžiausios erkinio susirgimo rizikos Europos trejetuke iškart po Lietuvos rikiuojasi kaimynės Estija ir Latvija. Estija su 8,7 susirgimo atvejais 100 tūkst. žmonių yra antroje, o Latvija su 7,1 atvejo – trečioje vietoje.