Vaikystėje nemylėtos moterys pasirenka netinkamus partnerius
Vie­nos mo­te­rys ga­li pa­si­gir­ti lai­me as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, ki­toms gi ji tar­si at­su­ku­si nu­ga­rą. Kas ver­čia pa­sta­rą­sias lip­ti ant pa­ties grėb­lio ir vis pa­si­rink­ti ne­tin­ka­mus par­tne­rius?

Komentuoja specialistė

Publicistė, bestselerių apie šeimos santykius autorė Peg Streep:

– „Kaip nutiko, kad ištekėjau lyg už mamos? Kaip galėjau nepastebėti, kad jis su manimi elgiasi lygiai kaip ji? Nusivyliau savimi“, – girdėjau ne iš vienos moters.

Kaip nutiko, kad ištekėjau lyg už mamos? Kaip galėjau nepastebėti, kad jis su manimi elgiasi lygiai kaip ji?

Visas mus: ir tas, kurias mylėjo, ir kurių ne, traukia prie įprastinių dalykų. Jeigu užaugote šeimoje, kur tėvai vienas kitą mylėjo ir sutarė, tokia trauka gali būti naudinga. Greičiausiai jūs lengvai atskirsite žmones, linkusius kontroliuoti bei manipuliuoti. Taigi ir sugebėsite rasti žmogų, kuris nori to paties, tai yra artumo, atviro bendravimo ir tarpusavio palaikymo. Deja, to negalima pasakyti apie tas nerimo tipo dailiosios lyties atstoves, kurių emociniai poreikiai vaikystėje nebuvo patenkinti. Jos įprastines aplinkybes modeliuoja ir romantiniuose santykiuose.

Pateiksiu 5 priežastis, kodėl taip nutinka:

1. Traukia žmonės, nerodantys jausmų.

Dukters tikslas – pelnyti motinos meilę. Todėl ji įsitikinusi, kad šios negalima gauti tiesiog, jos reikia nusipelnyti. Kai tokia moteris sutinka vyrą, kuris kartais demonstruoja artumą ir šilumą, o kartais yra visiškai bejausmis, tai ją išgąsdina, bet ši elgsena jai yra pažįstama. Moterims, kurios vaikystėje dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepatyrė meilės, atrodo, jog laimę santykiuose reikia užsitarnauti.

Skirtingai nei žmogui, žinančiam, kas yra tikra meilė, jai toks vyro elgesys nėra įspėjamasis ženklas. Aišku, partnerio šaltumas ją liūdinam, net pykdo, bet kartu motyvuoja padvigubinti pastangas susigrąžinti jo palankumą.

2. Joms patinka taikytis.

Kadangi jos nežino, kaip jaučiama meilė, įsivaizduoja, kad sėkmė yra jos nusipelnyti. Todėl ji pirmoji skuba susitaikyti, nes tuomet jaučia pasitenkinimą ir yra tikra, jog ją myli.

3. Nestabilumas atrodo romantiškas.

Nerimastingos moterys dažnai emocinį nestabilumą painioja su aistra. Nuolatinė emocijų kaita nuo audringo džiaugsmo, kad partneris ją myli, iki nevilties, kad tuoj bus pamesta, vienu metu ir užburia, ir alina. Aistra yra kitokia, tačiau jos apie tai nežino. Tai paaiškina, kodėl tokias moteris dažnai traukia vyrai narcizai.

4. Jos randa pateisinimą blogam elgesiui.

Aistra yra kitokia, tačiau jos apie tai nežino. Tai paaiškina, kodėl tokias moteris dažnai traukia vyrai narcizai.

Moterys, kurias vaikystėje ignoravo, nuolat kritikavo (vis tai priskiriama žodiniams įžeidinėjimams), nustoja reaguoti į tam tikros rūšies manipuliacijas ir blogą elgesį. Dėl to jos nesuvokia, kad įžeidinėjimai ir smulkmeniška partnerio kontrolė griauna artumą.

Tėvų meilės nepatyrusioms moterims vienodai svarbu būti mylimoms ir nebūti paliktoms. Jos lengvai pakliūna į saviplakos spąstus ir ima galvoti, kad pačios išprovokavo netinamą vyro elgesį.

5. Jos nenustoja viltis ir laukia pasakiško finalo.

Kadangi, kaip minėjai, tokioms moterims svarbu nebūti paliktoms, bet koks dėmesio ženklas ar geras vyro elgesys joms atrodo itin reikšmingas, net jei vyras daug dažniau elgiasi netinkamai.

Reti malonūs momentai jas įkvepia ir verčia įsivaizduoti save Pelene, sutikusia savąjį princą. Juk jos nežino, kaip kuriami visaverčiai santykiai, todėl dažniausiai susitaiko su daug mažiau, nei svajojo ar yra verta.

Kad tokia moteris galėtų priimti daug brandesnius sprendimus, ji turi užgydyti vaikystės žaizdas, kurias paliko tėvų meilės stoka.