Vaikas nuolat žiovauja? Galbūt jam mažakraujystė
Ar vai­kui ma­ža­krau­jys­tė, ga­li pa­tvir­tin­ti tik krau­jo ty­ri­mas. Jį gy­dy­to­jai ski­ria ta­da, kai ky­la įta­ri­mas dėl ma­ža­krau­jys­tės, ar­ba kar­tą per me­tus pro­fi­lak­tiš­kai, o šiaip siū­lo­ma ste­bė­ti vai­ko or­ga­niz­mo siun­čia­mus sig­na­lus. Pa­ta­ria vai­kų li­gų gy­dy­to­jas dr. Al­gi­man­tas Ving­ras.

Vos prasidedančią vaikų mažakraujystę sunku atpažinti, nes vaikai – ne suaugusieji, kurie analizuoja savo sveikatos pokyčius ir vos prasčiau pasijutę apie tai pasako.

Blyškumas – klasikinis mažakraujystės požymis, bet jis dažniausiai rodo jau įsisenėjusią ligą.

Gydytojai hematologai gali papasakoti kuriozinių atvejų, kai į skyrių atvežtų vaikų hemoglobino kiekis yra kritiškai mažas, o jie nenustygsta vietoje, kalba, juokiasi. Teigiama, jog žemesnis nei 30 g/l hemoglobino kiekis gresia gyvybei, tačiau gydytojų praktikoje pasitaiko vaikų, kurių hemoglobinas, atvežus į ligoninę, būna vos 16–18 g/l .

Vaikas išblyškęs

Blyškumas – klasikinis mažakraujystės požymis, bet jis dažniausiai rodo jau įsisenėjusią ligą. Nereikia painioti prigimtinio odos atspalvio su anemišku išblyškimu. Nors lietuviai savaime yra blyškiaveidžiai, jie mažakraujyste serga rečiau nei tamsiaodžiai piliečiai. Kartais vaikas būna blyškiaveidis nuo gimimo, nors kraujo tyrimai puikūs. Ir priešingai – yra vaikų, kurie, kad ir koks būtų hemoglobino kiekis, visada bus raudonskruosčiai. Taip yra dėl poodinių kraujagyslių ypatumų.

Atkreipti dėmesį reikia tada, kai vaiko veido oda per kurį laiką pasikeičia, pasidaro panaši į vašką. Mažakraujystei progresuojant, ypač ryškėja ausies kaušelių ir gleivinių – burnos, akių junginės – blyškumas.

Keičiasi oda

Oda esant mažakraujystei keičia ne tik spalvą – ji sausėja, šiurkštėja, atsiranda lūpų kampų įskilimų, kurie sunkiai gyja, plaukai ir nagai pasidaro ploni, lūžinėja. Liežuvis gali pasidaryti lygus, lyg poliruotas.

Žaisdamas pavargsta

Vaikas žaisdamas judrius žaidimus ar gavęs fizinį krūvį greitai pavargsta. Lipdamas laiptais dūsauja, nori žaisti sėdėdamas ar gulėdamas, žiūrėdamas televizorių ne sėdi, o gulinėja. Gali būti raumenų trūkčiojimų, pasireikšti kojų mėšlungis, šlubčiojimas. Mažakraujyste sergančiam vaikui vėliau dygsta dantys.

Irzlus arba apatiškas

Vaiką gali kamuoti įvairaus intensyvumo, ilgai trunkantys galvos skausmai, galva gali svaigti, būna regos sutrikimų (neaiškus matymas, mirgėjimas). Deja, maži vaikai apie tai nemoka pasakyti. Atsiranda nervų sistemos jautrumo požymių – vaiko nuotaika greitai kinta, jį jaudina įvykiai, į kuriuos anksčiau nekreipdavo dėmesio, jis blogiau miega, tampa irzlus, nežino, ko nori.

Nesutelkia dėmesio

Vaikui sunku susikaupti, jis prasčiau įsimena, greitai kinta jo nuotaika. Pastebėta, kad normalaus intelekto penkiamečių vaikų, kurie pirmaisiais gyvenimo metais sirgo vidutinio laipsnio mažakraujyste, protinė ir motorinė branda buvo lėtesnė už nesirgusių bendraamžių. Ypač akivaizdi lėtesnė kalbos ir koordinacinių gebėjimų raida.

Dažnai žiovauja

Geležį organizmas naudoja hemoglobinui gaminti, o be hemoglobino nė vienas negalėtume gyventi – jis iš plaučių kapiliarų į audinius ir organus išnešioja deguonį. Kai trūksta hemoglobino, galima sakyti, kad visos organizmo ląstelės dūsta. Labiausiai deguonies reikia smegenų ląstelėms, todėl jos, norėdamos kompensuoti deguonies badą, duoda signalą – žiovauti. Toks vaikas gali užsnūsti bet kur ir bet kada.

Kimba peršalimo ligos

Kai trūksta geležies, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms – vaikas nei iš šio, nei iš to ūmiai suserga keletą kartų, kai kiti neserga. Šaltuoju sezonu prie tokio vaiko kimba peršalimo virusai, šiltuoju – žarnyno virusai.

Padažnėja pulsas

Kardiovaskulinės sistemos pažeidimas pasireiškia padažnėjusius pulsu – jis neadekvatus fiziniam krūviui. Vaikas nuo fizinio krūvio gali net dusti, jam gali skaudėti širdies plote. Dėl pablogėjusios kraujotakos vaiko kojos nuolat būna šaltos.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“