Vaikas negeria vaistų. Kaip elgtis?
Kai gy­dy­to­jas ski­ria vai­kui vais­tų, tik di­de­lės sėk­mės at­ve­ju jie pa­ten­ka kur rei­kia. Daž­niau­siai vai­kas vais­tus iš­spjau­na, iš­ve­mia, iš­purš­kia ar­ba net ne­ima į bur­ną. Ką da­ry­ti, kaip su­gir­dy­ti tab­le­tę ar miks­tū­rą? Pa­ta­ri­mo tei­ra­vo­mės vai­kų li­gų gy­dy­to­jo dr. Al­gi­man­to Ving­ro.

Medicinos mokslo literatūroje teigiama, kad trečdalis vaikų atsisako gerti vaistus. Kiekvienas vaikas savitas, todėl nėra vieno patarimo, kaip sugirdyti vaistus. Aišku viena, liga yra didelis nemalonumas vaikui ir tėvams. Be to, susirgęs vaikas pasidaro irzlus, nežino, ko nori. Dr. A. Vingro teigimu, suaugusieji turi prisitaikyti prie pakitusio vaiko elgesio, tačiau pernelyg nepataikauti, neparodyti jam, kad atsitiko „didelė katastrofa“.

Leiskite paragauti

Vaistus reikia girdyti sėdinčiam arba stovinčiam vaikui. Derėtų kantriai ir suprantamai paaiškinti, motyvuoti, jog vaistai geriami, kad greičiau pasveiktų. Griežtas įtikinėjimas, kad būtina gerti vaistus, gali sukelti tik norą prieštarauti viskam, ką siūlote.

Prieš girdant vaistus būtina perskaityti vaisto instrukciją ir paisyti jos nurodymų. Be to, svarbu, kad ligonis gertų daug skysčių, tik nereikia įkalbinėti ar net versti jį valgyti, nes susirgus visuomet sumažėja apetitas.

Duodant vaistų reikėtų pasakoti ką nors malonaus, tarkim, katytė ir šuniukas irgi serga, jie irgi geria vaistus, kai reikia. Vaikui galima leisti pasirinkti šaukštelį, iš kurio gers, išimti vaistą iš pakuotės ir pan.

Prieš duodami vaistų, leiskite vaikui paragauti, koks jų skonis, ir jei neskanūs, mažyliui nemeluokite, kad vaistai skanūs. Pasijutęs apgautas vaikas pradės bijoti visų vaistų ar apskritai medicinos procedūrų, gydytojų.

Kai ko verčiau nedaryti

* Negąsdinkite sveiko vaiko, kad jam bus duodama vaistų „nuo ožiukų“.

* Nesiderėkite piktai su vaiku dėl vaistų gėrimo, nerodykite susijaudinimo dėl to, kad jis atsisako gerti jam skirto vaisto dozę.

* Nežadinkite miegančio vaiko, kad sugirdytumėte vaistus.

* Girdydami vaistus, nenaudokite jokios prievartos, negąsdinkite, kad „neišgersi vaistų, nepasveiksi“ ir pan. Girdant vaistus prievarta, vaikas gali juos tiesiog išspjauti, gal pradėti bijoti bet kokių vaistų. Prievartos taikymas griauna vaiko ir tėvų ryšį, pasitikėjimą ir vaiko saugumo jausmą.

* Tarpusavyje nemaišykite kelių gydytojo skirtų vaistų ir nebandykite jų sugirdyti vienu ypu.

* Neduokite senų vaistų, kurie „padėjo praėjusį kartą“ arba padėjo draugės ar kaimynės vaikui.

Dr. Algimantas Vingras. / Tatjanos Kurganovos nuotrauka

* Neduokite vienam šeimos vaikui skirtų vaistų kitam, nors atrodo, kad ligos simptomai panašūs.

* Neduokite jokių dovanų už tai, kad išgėrė vaistų, nes gan greitai vaiko reikalavimai taps neišpildomi. Vaiką galima tik pagirti, pamyluoti, pasidžiaugti jo elgesiu, pažaisti su juo jo mėgstamą žaidimą.

* Vaistų nevartokite su pieno produktais, citrusinių vaisių sultimis ar vaiko mėgstamu kasdieniu maistu.

* Nenutraukite gydymo, jeigu vaikas negeria vaistų, – tuomet pasitarkite su gydytoju, gal galima vieną vaistą pakeisti kitu panašaus veikimo arba parinkti kitą to paties vaisto formą.

– Kaip elgtis girdant antibiotikus, kai reikia laikytis valandų, bet vaikas ne viską išgėrė, išseilėjo? – klausėme dr. A. Vingro.

– Jei taip atsitiko, reikia paprašyti gydytojo, kad suspensiją pakeistų tablete, nes tabletę sutrynus ir sumaišius, tarkim, su banano tyrės ar medaus šaukšteliu skonis pagerėja.

Antibiotikų dozę būtina duoti tokią, kokią skyrė gydytojas. Jos negalima didinti arba mažinti dėl to, kad ne viską išgėrė ar išseilėjo.

– Vaikas vaistus ar dalį jų išvemia, kokių gudrybių imtis – galbūt įmaišyti į maistą? Gal duoti didesnę dozę?

– Jei vaikas vieną dozę išvėmė, kitą kartą dozės nedidinkite. Per didelės vaistų dozės gali sukelti rimtą šalutinį poveikį – ypač kūdikiams ir vaikams iki dvejų metų. Dėl mažo kūnelio ir nebrandžios medžiagų apykaitos sistemos sudedamosios vaistų dalys juos gali labiau pažeisti. Ypač svarbu neduoti kūdikiams vaistų, kurie skirti vyresniems vaikams, juolab suaugusiesiems.

Algimantas Vingras: „Suaugusieji turi prisitaikyti prie vaiko pakitusio elgesio, tačiau pernelyg nepataikauti, neparodyti, kad atsitiko „didelė katastrofa“.

Atsiminkite, vaikas vemia ne nuo vaisto dozės, o dėl to, kad vaisto skonis ar tekstūra jam yra nepriimtini, arba prieš jį buvo taikyta prievarta. Jei vaikas išvėmė vaistą, duokite atsigerti kelis gurkšnius kambario temperatūros vandens ir leiskite nusiraminti. Po 10–15 min. taikiai susitarkite, kad ligonis vėl išgers vaistų. Tačiau jei ir susitarsite, kad vaistų išgers, tai nereiškia, kad vaistas nebus vėl išvemtas.

Jeigu išvėmė praėjus 10 ir daugiau minučių, kai vaistas buvo sugirdytas, – pakartotinai vaisto nebeduokite, nes jau buvo prasidėjęs vaisto įsiurbimas į organizmą ir dalis jo yra patekę į kraujotaką. Bandymas sugirdyti kitą dozę yra tiesus kelias į perdozavimą. Tai pavojinga.

– Vaikas labai jautrus vaistų skoniui, ar tikslinga ieškoti vaistų analogo, kurio skonis jam tinka?

– Vaikui nepriimtinas vaisto skonis gali būti viena atsisakymo jį gerti priežasčių. Pasitarkite su gydytoju ir ieškokite kito gamintojo to paties vaisto arba vaistą keiskite kitu, jei tai leidžia paciento būklė.