Už borto paliekami vyresni ir su rimtesniais raidos sutrikimais vaikai
Sei­me vy­ku­sios kon­fe­ren­ci­jos me­tu „Į­vai­ki­ni­mas ir glo­ba: ar įsta­ty­mai ati­tin­ka rea­lius po­rei­kius?“ bu­vo pri­sta­ty­tas ty­ri­mas, ku­rio re­zul­ta­tai at­sklei­dė, su ko­kiais iš­šū­kiais su­si­du­ria tė­vų glo­bos ne­te­ku­sius vai­kus įvai­ki­nę ar nuo­lat glo­bo­jan­tys tė­vai.

Pagrindinės kritikos strėlės skriejo į įtėvius bei nuolatinius globėjus diskriminuojančią tvarką, pagal kurią suteikiamos vaiko priežiūros atostogos ir mokamos išmokos. Be to, dažnai tėvų netekę vaikai susiduria su raidos, ugdymo ir kitais iššūkiais, tačiau remiantis tyrimo duomenimis, paslaugos, padedančios šiuos iššūkius įveikti, ne visuomet prieinamos.

LT globėjų ir įvaikintojų asociacijos vadovas Tomas Rimkus pasakoja, kad dabartinė vaiko priežiūros atostogų tvarka nuolatiniams globėjams bei įtėviams yra juos diskriminuojanti biologiniu keliu vaikų susilaukiančių tėvų atžvilgiu. „Dabartinė sistema suteikia galimybę įsivaikinus bet kokio amžiaus vaiką vienam iš įtėvių gauti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Tačiau jiems yra apribotos išmokos – per mėnesį mokama nustatyta 304 Eur suma. Išmokos nėra susietos su įtėvių gaunamomis pajamomis, nuo kurių yra mokami tokie patys mokesčiai, kuriuos moka ir biologiniu keliu vaikų susilaukiantys tėvai. Dabartinė sistema įveda šeimą į finansinį nestabilumą bei kuria nesaugumą“, – tikina T. Rimkus. Jis tikina, kad diskriminacijos panaikinimas reikštų, kad įtėviams būtų suteikiamos tokios pačios atostogos ir mokamos tokios pačios išmokos kaip biologiniu keliu vaikų susilaukiantiems tėvams. Galbūt įtėviai ir nepasinaudos pilnomis atostogomis, tačiau čia turi būti jų teisė rinktis, įvertinus individualią situaciją, kaip pavyksta įveikti adaptacinius iššūkius šeimoje.

Konferenciją organizavusi parlamentarė Monika Navickienė teigė, kad diskriminacinės sąlygos įvaikinantiems ir nuolatiniams globėjams – neišspręstas klausimas. Nuo sausio 1 dienos įsigaliojusi nauja išmokų sistema ydinga ne tik dėl diskriminuojančio elemento, bet ir dėl to, kad toliau skatina įsivaikinti kuo jaunesnius vaikus, už borto paliekant vyresniuosius, taip pat turinčius rimtesnių raidos sutrikimų. „Kai išmokos apribotos ir nesusietos su gautomis pajamomis, įvaikintojai gali būti įsprausti į kampą kuo greičiau grįžti į darbo rinką, kad šeima nejustų finansinės destabilizacijos. Tuo tarpu tikrasis tikslas turėtų būti užtikrinti reikiamą dėmesį vaikui. Atostogų bei išmokų tvarka neturi būti veiksniu, turinčiu įtakos įvaikinamų vaikų amžiaus pasirinkimui. Dabar taip yra: dėl finansinės situacijos įtėviai stengsis atostogose būti kuo trumpiau, o tai reiškia, kad gali pristigti ryžto įsivaikinti vyresnius, su rimtesniais raidos sutrikimais vaikus. Jei deklaruojame, kas mūsų siekis – Lietuva be vaikų namų, turime imti ir išspręsti šį klausimą“, – teigia M. Navickienė.

LT globėjų ir įvaikintojų asociacijos vadovas T. Rimkus atkreipia dėmesį, kad dalis vaikų dėl teisinių niuansų niekada negalės būti įvaikinti ir niekada negalės grįžti į savo biologinę šeimą. Taigi, nuolatinę globą pasirinkę asmenys vaikus augina kaip savo šeimos narius, neturėdami tikslo grąžinti biologinei šeimai ar atiduoti kitai globėjų ar įtėvių šeimai. Tačiau nuolatiniams globėjams vaiko priežiūros atostogomis pasinaudoti išvis nėra galimybės, nebent vaikui nėra suėję dveji metai. Asociacijos vadovas tikina, kad nuolatiniai globėjai neturėtų jaustis ar būti traktuojami kitaip nei įtėviai.

Konferencijos metu buvo pristatytas tyrimas, kurį LT globėjų ir įvaikintojų asociacija atliko, bendradarbiaudama su savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais. „Tyrimo rezultatai vienareikšmiškai sako, kad aktyvesnį įvaikinimą bei nuolatinę vaikų globą Lietuvoje skatintų išspręsti klausimai, susiję su vaiko priežiūros atostogomis bei išmokomis, taip pat socialinių paslaugų geresnis prieinamumas. Įvairūs tyrimai rodo, kad tėvų netekę vaikai susiduria su įvairiais raidos iššūkiais, tad nuolatiniams globėjams bei įtėviams tenka nedelsiant spręsti susikaupusias rimtas tiek psichologines, tiek fiziologines, tiek ugdymo ir kt. problemas. Deja, ne visos reikalingos paslaugos yra prieinamos, o jeigu ir prieinamos, tai pavėluotai, problemoms dar labiau pagilėjus, deja, kartais ir negrįžtamai“, – tikina asociacijos vadovas. Tyrimo duomenimis, labiausiai aktualios, tačiau sunkiai prieinamos paslaugos – specialaus ir socialinio pedagogų paslaugos vaikams nuo 7 iki 9 metų. Įtėviai bei globėjai taip pat pasisakė, kad praktiškai nėra valstybės finansuojamų arba nebrangių užsiėmimų sutrikusios raidos vaikams.

Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacija tyrimą atliko, bendradarbiaudama su savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriais, 2017 m. gruodžio 15 – 2018 m. sausio 18 dienomis. Apklausus buvo gauti 237 įtėvių ir globėjų iš visos Lietuvos atsakymai.