ULAC: pernai registruota daugiausiai legioneliozės atvejų per 12 metų
Per­nai le­gio­ne­lio­zės at­ve­jų Lie­tu­vo­je re­gis­truo­ta dau­giau­siai per dvy­li­ka me­tų, ket­vir­ta­die­nį pra­ne­šė Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cen­tras (ULAC).

Pernai šalyje registruota 15 šios ligos atvejų, užpernai – 11. Ankstesniais metais sergamumas buvo nepastovus, atvejų skaičius svyravo nuo nulio 2009-iais iki devynių 2012 metais.

Legioneliozė arba legionierių liga paplitusi visose pasaulio šalyse, ypač išsivysčiusiose, kur daug terminio vandens generavimo, aušinimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų.

Tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingos dvi formos: pirmoji – legionierių liga, kuriai būdingas plaučių uždegimas ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės respiracinės ligos eiga.

Žmogus legionierių liga užsikrečia įkvėpdamas Legionella bakterijų su vandens garais ir purslais, kurie gali susidaryti baseine, duše, prie fontano ir t.t.

Legionierių liga neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maisto ruošimui. Ji neplinta nuo žmogaus žmogui.

Ši liga pavojingiausia pagyvenusiems, rūkantiems žmonėms ir tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs pavyzdžiui, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, onkologinėmis ligomis.

Viena pagrindinių legionierių ligos profilaktikos priemonių yra tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimo palaikymas. Karšto vandens temperatūra čiaupuose turėtų būti 50–60 laipsnių, šalto – mažesnė kaip 20 laipsnių.

ULAC duomenimis, Lietuvoje šios ligos sergamumo rodikliai yra vieni mažiausių iš Europos Sąjungos (ES) šalių.

2017 metais Vilniuje nuo legioneliozės mirė keletas žmonių, dėl to sostinėje buvo paskelbta ekstremali situacija.