Sveikas vaikų maitinimas vis dar kelia diskusijas
Pa­si­kei­tus val­gia­raš­čiui, dar­že­li­nu­kai daž­nai at­si­sa­ko sriu­bų, ta­čiau bu­ro­kė­lių sriu­ba, nors ir be grie­ti­nės – iš­li­ko vie­na mėgs­ta­miau­sių.

Gausiai padažu aplieti ir džiūvėseliuose apvolioti kotletai, spirgais apipilti cepelinai ir kitas nesveikas maistas nuo rugsėjo gujamas lauk iš šalies lopšelių-darželių ir mokyklų. Ne išimtis ir Šilutės rajonas. Deja, ir čia, kaip daugumoje šalies mokyklų, ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai skundžiasi, kad maistas siaubingai neskanus, ir vaikai namo grįžta arba alkani, arba „nusiaubę“ greta mokyklų įsikūrusias parduotuves ir užkandines.

Ministerija vėl imasi naujovių. Bendradarbiaujant su Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija planuojama parengti pavyzdinius valgiaraščius, kuriuos visos įstaigos galės naudoti nemokamai.

Renkasi „šlamštmaistį“ arba nevalgo išvis

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu, nuo rugsėjo darželiuose ir mokyklose smarkiai ribojami angliavandeniai – atsisakoma saldintos arbatos, ne dažniau nei kartą per dvi savaites leidžiama patiekti tarkuotų bulvių patiekalus, paprastus miltus keičia pilnagrūdžiai, į racioną grįžta daugiau daržovių. Regis, tokia ir turėtų būti sveika ir subalansuota mityba. Tačiau iškilo nauja bėda – lietuvaičių atžaloms toks maistas neskanus.

„Maitinimas mokykloje šiuo metu mums didelė problema“, – neslepia vieno M.Jankaus pagrindinės mokyklos šeštoko tėtis. Vyras sako, esą sūnus skundžiasi, kad maisto neįmanoma valgyti. „Vaikas auga, po pamokų lanko būrelius, pavalgyti būtina. Duodam daugiau pinigų, kebabinėse perka bulvytes „free“, kebabus. Bet geriau jau toks šlamštas ir vaikas pavalgęs, nei visą dieną be maisto“, – įsitikinęs tėtis.

Sūnaus klasiokai, vyro teigimu, šneka tą patį. Prėsku ir nekaloringu maistu džiaugiasi tik figūra jau besirūpinančios klasės mergaitės. Vyrui antrina ir kitų moksleivių ir darželinukų mamos. Jos skundžiasi, kad alkani vaikai grįžta ir iš darželių, o vienai jų net teko matyti prie sveikų pusryčių lėkštės palinkusį verkiantį vaiką...

„Nepasakyčiau, kad maistas gaminamas vaikams. Greičiau – suaugusiems, kad patenkintų jų poreikius“, – įsitikinusi „Pamario“ pagrindinės mokyklos mokinio mama Danutė.

Daugelis tėvų neslepia, kad atžalos į mokyklą nešasi sumuštinius, pavalgo kažkur kitur, arba tik grįžę namo. Šaldytuvus namie siaubia ir darželinukai: jie nebegauna savo mėgstamų patiekalų, tokių kaip blynai ir kt.

Tėvai laukiami valgyklose

Nors, pasak ministro A.Verygos, naujasis vaikų maitinimo tvarkos aprašas jau sėkmingai taikomas daugelyje mokyklų, tėvų ir mokinių nepasitenkinimas girdisi visoje Lietuvoje. Tad ministerija vėl imasi naujovių. Bendradarbiaujant su Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija planuojama parengti pavyzdinius valgiaraščius, kuriuos visos įstaigos galės naudoti nemokamai. Valgiaraščiai turėtų būti parengti artimiausiu metu, nors buvo žadėta, kad mokyklas jie pasieks dar prieš rugsėjį. Taip pat mitybos ekspertai planuoja apsilankyti šalies švietimo įstaigose ir pasižiūrėti, kaip joms sekasi organizuoti vaikų maitinimą pagal naująją tvarką.

M.Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasevičius sako ir pats pietaujantis mokyklos valgykloje. Maistas, esą, tikrai kokybiškas, visuomet šviežias ir šiltas. „Didelių pokyčių nebuvo, revoliucija neįvyko. Taip, nebegalima naudoti kai kurių produktų ir prieskonių, bet jei nebeliko spirgučių padažo, nereiškia, kad negalima ir grietinės“, – mano direktorius. Pasak jo, vaikai ir jis pats pasigenda tik druskos, tačiau tik laiko klausimas, kada senus įpročius pakeis nauji. O valgančių ne valgykloje mokinių buvo visuomet – mokykla įsikūrusi šalia trijų miegamųjų rajonų, tad daugelis pietauti grįžta į namus. Visgi direktorius sutinka, kad norint neišvaryti vaikų į kebabines ar parduotuves, negalima patiekti prėsko maisto, ir jo gamintojai turi būti išradingi.

Visgi direktorius sutinka, kad norint neišvaryti vaikų į kebabines ar parduotuves, negalima patiekti prėsko maisto, ir jo gamintojai turi būti išradingi.

„Šiemet maitinimą mokykloje organizuoja UAB „Grūstė“. Nebe pirmus metus tuo užsiima, žino ką vaikai mėgsta, ko nevalgo. O jei pajusime, kad kai kuriomis dienomis maisto atliekų lieka daugiau, prašysime tų patiekalų neberuošti. Nė viena įmonė nenorėtų užsirekomenduoti, kaip tiekianti neskanų maistą, tad aptariame ir patys su virėjomis, ką vaikai mėgsta, valgiaraščiai suderinti su Maisto ir veterinarijos tarnyba“, – sakė A.Astasevičius.

Pasak direktoriaus, retas kuris iš tėvų pats užsuka papietauti į mokyklos valgyklą, tad jis kviečia tėvus užsukti ir patiems paragauti čia gaminamo maisto, ar tiesiogiai jam išsakyti pastabas.

Be abejo, pakoreguoti valgiaraščiai neįtinka ne visiems. Kai kurių vaikų tėvai netgi džiaugiasi, kad nuo šiol vaikai maitinami sveikiau. „Mano vaikas kaip valgė mokykloje, taip ir tebevalgo, alkanas negrįžta, po parduotuves nelaksto ir kebabų nekerta už kampo. Nei apsinuodijo, nei dar kas nutiko. Kažkoks išpūstas burbulas su mokyklų maistu“, – įsitikinusi Liucina.

Jai antrina ir Jūratė: „Pirmomis dienomis vaikas sakė, kad keista, nes trūksta druskos. Pakausiau dabar, ar tas maistas mokykloje tikrai toks baisus, atsakė, jog viskas gerai. Žinoma, yra ir skanių patiekalų, ir nelabai, bet rinktis yra iš ko“. Daug tėvų atkreipia dėmesį, kaip maistas patiekiamas, jei jis atrodo neestetiškai, nekyla noras paragauti.

Darželiai tikisi pokyčių

Darželiams valgiaraščius šiemet pirmą kartą sudariusi Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro dietistė Neringa Paičiūtė sakė, kad kai kurie darželiai kelią link sveikesnės mitybos pradėjo jau anksčiau. Tad arbata be cukraus, vanduo atsigėrimui ar didesnis kiekis daržovių nebuvo problema.

Tiesa, prieš keletą savaičių darželių vadovai susitikę savivaldybėje kalbėjosi vaikų maitinimo klausimais. Specialistė laukia raštiškų jų pasiūlymų su pastebėjimais, tačiau keletas pakitimų aiškūs jau dabar. Prašoma sumažinti maisto porcijas ir į valgiaraščius įtraukti mažiau avokado.

Tuo tarpu darželių vadovai tikisi, kad pakeitimų bus daugiau. „Žibutės“ direktorė Raimonda Jaruškevičienė atvira: anksčiau kiekvienas darželis meniu pasitvirtindavo pats, o šiemet bandoma valgyti pagal bendrą valgiaraštį, kuris, jos manymu, sudarytas per greitai ir drastiškai. „Sveikatą tausojantį maistą gaminome ir anksčiau, nes pagal naujas taisykles ir reikalavimus reikėjo sumažinti cukraus, druskos kiekį. Dabar apribojimų dar daugiau, ir išties atsirado problemų, nes visų poreikius patenkinti nelengva“, – pasakojo R.Jaruškevičienė.

„Žibutės“ direktorė Raimonda Jaruškevičienė atvira: anksčiau kiekvienas darželis meniu pasitvirtindavo pats, o šiemet bandoma valgyti pagal bendrą valgiaraštį, kuris, jos manymu, sudarytas per greitai ir drastiškai.

Be didesnių bėdų darželyje valgo patys mažiausi – lopšelinukai. Jie dar neturi susiformavusių skonio ir maitinimosi įpročių. O didesnieji, namuose įpratę valgyti tai, ką ir tėvai, neretai tam tikrų patiekalų atsisako, nes pakeisti įpročius per vieną dieną tiesiog neįmanoma. Tėvai direktorei pasakoja, kad namo grįžę vaikai tiesiog puola prie maisto ir suvalgo daugiau nei įprastai.

„Vaikams nepažįstamas avokadas, jiems neskanios sriubos be grietinės ir druskos. Yra daug dienų, kai patiekiamos vienodos kruopos – vien tik ryžiai, grikiai. Iš valgiaraščių išimta daug bulvių, kurias vaikai mėgsta. Per pietus jie nebegauna arbatos, tik vandenį su citrina, į salotas, pagal receptą, reikia pripjaustyti daug svogūnų, o vaikai tuos gabalėlius tiesiog išrenka ir palieka. Nebeliko taip mėgstamų blynų, kuriuos darželinukai kaip didžiausią delikatesą prašo iškepti net išleistuvėms“, – sakė R.Jaruškevičienė.

Tačiau direktorė tikisi, kad į pastabas ir pasiūlymus bus atsižvelgta, ir valgiaraštis dar bus koreguojamas. O iki tol tėvams teks šiek tiek pakentėti, ir visiems kartu pratintis prie naujovių.

Aktualus darželinukų tėvams turėtų būti ir į kitą rajono tarybos posėdį įtrauktas klausimas dėl tausojančio maitinimo tiems vaikams, kurie negali valgyti tam tikrų produktų, ar reikalinga speciali dieta. Savivaldybės gydytoja Kristina Surplė sako, kad tokiu atveju tėvai patys galėtų pasirūpinti savo vaikų maitinimu, atnešdami maistą iš namų.