Sumąstė, kaip atgrasyti medikus nuo per dažno antibiotikų skyrimo
Fi­nan­siš­kai pla­nuo­ja­ma ska­tin­ti me­di­kus, ku­rie vai­kams iki sep­ty­ne­rių me­tų an­ti­bio­ti­kus skirs ra­cio­na­liau, ta­čiau fi­nan­si­nės pa­ska­tos dy­dis kol kas ne­aiš­kus.

„Kokio dydžio finansinį skatinimą gaus kiekviena iš gydymo įstaigų, paaiškės atsižvelgus į rodiklio vykdymo rezultatus bei įvertinus kitų metų biudžeto galimybes“, – BNS sakė Valstybinių ligonių kasų (VLK) atstovas Rimantas Zagrebajevas.

Pasak jo, pinigai gydymo įstaigas turėtų pasiekti 2020 metais, įvertinus įstaigų stebėsenos rezultatus. Taip bus nustatytos nuo šių metų sausio diegiamo naujo gerų darbo rezultatų rodiklio reikšmės.

Reikšmės bus apskaičiuotos atsižvelgus, kiek viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančių vaikų iki septynerių metų gydyti antimikrobiniais vaistais.

Taip pat bus skaičiuojama, kokią gydytojų išrašomų vaistų dalį sudarė siauro spektro antibiotikai, palyginti su visais išrašytais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamais antimikrobiniais vaistais.

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos yra vieni dažniausių susirgimų tarp vaikų iki septynerių metų. Lietuvoje šioms ligoms gydyti dažniausiai skiriami antibiotikai.

VLK duomenimis, pernai 57,4 proc. viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgusių iki septynerių metų vaikų gydomi antibiotikais. Iš jų tik 9,3 proc. mažųjų pacientų išrašyti siauro veikimo spektro antimikrobiniai vaistiniai preparatai.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, Lietuvoje ambulatoriniame lygmenyje antimikrobinių vaistų suvartojama mažiau už Europos sąjungos vidurkį, tačiau nuo 2009 metų bendros jų vartojimo tendencijos nesikeičia.

„Ambulatoriniame lygmenyje išrašoma mažai siauro veikimo spektro antibiotikų – penicilinų, vietoj jų skiriant plataus veikimo spektro antibiotikus, veikiančius ne tik konkrečią ligą sukėlusias bakterijas, o daugelį bakterijų, nors jos nėra ligos priežastis. Tai viena iš priežasčių, lemiančių vis didesnį atsparumą šiems vaistams“, – teigė viceministrė.

Anot jos, Lietuvos gyventojų žinių lygis apie antibiotikų vartojimą nėra pakankamas. Remiantis 2018 metų Eurobarometro duomenimis, 51 proc. gyventojų žino, kad antibiotikai neefektyvūs gydant peršalimą ir gripą.