Sukrėsto vaiko sindromas – ne tik iš piktos valios
Ener­gin­gas kū­di­kio mė­ty­mas aukš­tyn, bė­gio­ji­mas ne­šant kū­di­kį ant pe­čių, nu­ga­ros ar krū­ti­nės, su­ki­mas pa­ėmus vai­ką už ko­jų ar ran­kų. Vi­sa tai da­ro­me sa­vo ma­žy­liams, nes jiems la­bai pa­tin­ka. Ta­čiau iki trau­mos, va­di­na­mo­jo su­krės­to kū­di­kio sind­ro­mo, – vos vie­nas žings­nis. Apie tai kal­ba­mės su psi­cho­lo­ge Er­na Pet­ku­te.

– Kas atsitinka vaiko galvoje, jei jį stipriai supurtome?

Sukrėsto vaiko sindromu (SVS) vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui – dažniausiai kūdikiui – paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. SVS yra viena smurto formų – valingai ar dėl nežinojimo taip suaugusieji smurtauja prieš savo vaikučius. Pasitaiko, kad purtymo pasekmės pastebimos ir vyresniems nei 3 metų vaikams. Stiprus kūdikio purtymas pažeidžia gležnas galvos smegenis, sukelia plonų galvos kraujagyslių trūkimus, kraujo išsiliejimą po smegenų dangalais. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas. Jeigu papurtytas vaikas staiga numetamas į lovytę, ant sofos ar grindų, trauma dar sunkesnė. Šį sindromą sudaro: kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje (aplink optinį nervą) bei kaulų lūžimai. Išorinių galvos traumai būdingų požymių vaikams paprastai pasitaiko retai.

Kai kūdikis purtomas, pavyzdžiui, stipriai supant, smegenys atsimuša į priekines ir užpakalines smegenų sieneles. Todėl smegenys gali patinti, kraujas išsilieti ir kai kurie smegenų plotai susispausti. Dėl to vaikutis gali net mirti. Purtant mažylį, galima pažeisti stuburą, kaklą ar net akis. Net jei galva atsitrenkia į minkštą daiktą – pagalvę ar žaislą – tokio atsitrenkimo pakaks, kad kūdikio ar mažo vaiko smegenys būtų pažeistos. Mažų vaikų smegenys yra minkštesnės, jų kaklo raumenys dar silpni, o galva neproporcinga, palyginti su kūnu (suaugusiojo galva sudaro 10 proc. kūno masės, o kūdikio galva – net 25 proc.). Pažeidimų atsiranda todėl, kad mažų vaikų smegenyse daug skysčio, platesnis povoratinklinis tarpas ir smegenys tiesiog sumušamos į vidinį kaukolės paviršių.

Kūdikiui trauma gali būti dar rimtesnė, nes nuo purtymo gali lūžti ar išnirti ir kaklo ar ilgieji galūnių kaulai, kurie dar silpni, ploni, o raumenys per menki, kad apsaugotų. Gali būti pažeisti ir pilvo organai – jie plyšta ir kraujuoja.

Gali prarasti sąmonę

– Kaip suprasti, kad kūdikis yra supurtytas, juk jis nemoka papasakoti?

– Dažniausiai plika akimi fizinių tokios traumos ženklų nematyti, tačiau šį sindromą išduoda pasikeitęs kūdikio elgesys – irzlumas, atsiradusi apatija, mieguistumas, vaikutis nesišypso, neturi apetito. Gali atsirasti konvulsijų ar traukulių, kūdikis gali dusti, springti, vemti, gali sutrikti judesių koordinacija. Gali išsipūsti momenėlis, pamėlynuoti veidelis. Patyręs sunkią traumą kūdikis ar vaikas gali prarasti sąmonę ar nustoti kvėpuoti, gali sutrikti širdies darbas iš karto po papurtymo ar mėtymo į viršų.

– Kaip gydytojai diagnozuoja šį sindromą, juk tėvai nesakys, kad vaiką supurtė?

– Gydytojai gali įtarti SVS, kai tėvai labai nenoriai ar klaidindami pasakoja, kas nutiko, kai kiekvieno šeimos nario pasakojimas nesutampa, atrodo labai banalūs, o simptomai yra akivaizdūs. Galima diagnozuoti peržiūrint medicininę vaiko istoriją bei kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, rentgeno tyrimais įvertinant pažeidimus smegenyse ar kauluose. Gydytojai turi būti itin atidūs, jeigu tą patį vaikelį su panašiais požymiais pamato pakartotinai. Ypač atidžiai visi specialistai turi stebėti, jeigu tokį vaiką atvežė vartoję alkoholio arba narkotikų tėvai. Didelį nerimą turėtų kelti tėvų negebėjimas bent iš dalies pripažinti savo kaltę, išsisukinėjimas, pavėluotas kreipimasis pagalbos, nes dėl to kūdikis gali mirti. Kad tokia situacija nepasikartotų, būtina pasitelkti vaiko teisių apsaugos tarnybas, policiją.

Erna Petkutė: "Tėvams reikia pasistengti iš anksto įvertinti padėtį ir nesileisti su kūdikiu į rizikingas jo gyvybei ar sveikatai vietas ar užsiėmimus."/Asmeninio albumo nuotrauka

Būtina skubi pagalba

– Ar galima atsitiktinai sužaloti kūdikį žaidžiant ar sportuojant?

– Žinoma, galima, todėl tėvams reikia pasistengti iš anksto įvertinti padėtį ir nesileisti su kūdikiu į rizikingas jo gyvybei ar sveikatai vietas arba užsiėmimus. Neverta su kūdikiu leistis slidėmis nuo stataus kalno ar pernelyg greitai važiuoti dviračiu ir pan.

– Kartais SVS gali ištikti ne iš blogos valios. Ką turėtų žinoti tėvai, įtarę, kad jų vaikas supurtytas, sukrėstas?

– Bet kokiu atveju, įtarus ar pastebėjus, kad vaikas galėjo būti stipriai supurtytas ar sukrėstas, būtina skubi gydytojo apžiūra. Kol patys tėveliai ar kiti suaugusieji su vaikeliu pasieks gydytoją arba atvyks greitoji pagalba, kūdikis nedelsiant turi būti ramiai padėtas, negalima judinti jo galvos ar kaklo, nes gali būti lūžę kaulai, tai pavojinga gyvybinėms funkcijoms. Jeigu kūdikis praradęs sąmonę, nesistenkite pakartotinai jo purtyti ar pliaukšėti jam per veiduką, negirdykite jo, pernelyg nestimuliuokite. Gydytojui būtina papasakoti tiesą, kas atsitiko kūdikiui, kad medikas nepradėtų ieškoti apsinuodijimo, viruso ar kitų priežasčių, nesusijusių su kūdikio supurtymu. Kuo greičiau kreipsitės pagalbos, tuo didesnė tikimybė išgelbėti vaiką.

Gali sutrikdyti raidą

– Sindromo pasekmės – ilgalaikės? Kokios?

– Kai vaikas stipriai purtomas, jo smegenys pažeidžiamos. Tokie vaikai gali turėti klausos ir regos pažeidimų, gali atsirasti traukulių, kalbos mokymosi sutrikimų ir emocinių ar elgesio problemų. Raidos sutrikimai po tokios rimtos traumos paprastai ir vadinami ilgalaikėmis pasekmėmis.

– Ar gali pakenkti dinaminė mankšta, dabar sulaukianti daug diskusijų?

– Į kiekvieną mankštą reikia žvelgti kompleksiškai. Nėra mankštos, tinkamos kiekvienam vaikui. Specialias mankštas ar fizinius krūvius turi parinkti kineziterapeutas arba vaikų gydytojas. Jeigu pratimai ir užduotys atitinka vaiko amžių, sveikatos būklę ir fizinį treniruotumą, tai tokia mankšta tikrai naudinga, o tikimybė, kad pakenks – labai menka.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“