Sojos produktai: pavojus sveikatai ar visavertis baltymų šaltinis?
So­ja ir jos pro­duk­tai – ypač daž­nai ap­ta­ria­mas pro­duk­tas. Vie­ni tvir­ti­na, kad tai pui­kus bal­ty­mų šal­ti­nis ve­ga­nams ir ve­ge­ta­rams, ku­rie ne­val­go mė­sos. Ki­ti sa­ko, kad so­ja yra di­džiu­lis prieš­as mū­sų or­ga­niz­mui. Kaip yra iš tie­sų?

Sojos pupelės, tofu, varškė ir kiti produktai ypač dažnai vartojami, kuomet atsisakoma gyvulinės kilmės baltymų. Svarbu žinoti tai, kad soja yra vienas iš nedaugelio gamtos sukurtų produktų, kuriuose yra visos nepakeičiamos amino rūgštys. Tai visaverčiai augaliniai baltymai, kaip ir bolivinė balanda, kanapių sėklos ir baltymai bei ispaninio šalavijo sėklos.

Žinoma, negalime sakyti, kad soja atstoja mėsą, nors joje visos nepakeičiamos amino rūgštys ir gausu baltymų, augalinių baltymų pasisavinimo koeficientas yra žemesnis nei gyvulinių baltymų. Pavyzdžiui, kiaušinio baltymo pasisavinimo rodiklis yra aukščiausias ir gali siekti net 95–100 proc., paukštienos – apie 80 proc., o sojos produktų tik 50–60 proc.

Soja tikrai turi minusų. Ir tai nėra genetiškai modifikuoti produktai. Šiandien mūsų prekybos centruose sojos produktai žymimi ženklu „be GMO“ (genetiškai modifikuoti produktai), tačiau tai tik viena medalio pusė. Sojose gausu Omega 6 riebalų rūgščių ir labai mažai Omega 3. Toks riebiųjų rūgščių disbalansas kelia uždegimines reakcijas organizme. Omega 6 ir Omega 3 santykis sojos produktuose vidutiniškai yra 51 su 6 !

Didžiausios sveikatos institucijos (tarp jų ir Pasaulio sveikatos organizacija) rekomenduoja 5:1 ar mažesnį santykį, kad būtų pasiektas organizmo balansas. Esant disbalansui organizme kyla uždegiminiai procesai. Omega 6 perteklius siaurina kvėpavimo takus, kraujagysles, didina kraujo krešumą, yra siejamas su padidėjusia širdies ligų rizika, diabetu, artritu, nutukimu, astma, įvairiomis alergijomis ir t. t. Omega 6 perteklius kaupiasi gausiai vartojant ne tik soją, bet ir augalinius aliejus (ypač saulėgrąžų), grūdus ir jų produktus, sėklas ir riešutus (išskyrus linų sėmenis ir ispaninio šalavijo sėklas) ir kitus ankštinius produktus.

Svarbu ir tai, kad sojose yra daug fitoestrogenų, kuriuos organizmas atpažįsta kaip estrogenus (moteriškus hormonus). Puiku, jei soja ar jos produktai yra vartojami moterų menopauzės laikotarpiu, tačiau nesant estrogenų trūkumo, per dažnas šių produktų vartojimas gali sukelti daugiau žalos negu naudos.

Taigi yra dvi pusės. Viena – fitoestrogenai ir Omega 6 perteklius, o kita – visos amino rūgštys ir augalinės kilmės baltymai. Valgyti ar nevalgyti sojos ? Nereikėtų pulti į kraštutinumus. Jeigu nevalgote mėsos, kiaušinių ir pieno produktų, kartais soja gali būti puikus baltymų šaltinis. Baltymai mūsų kūnui labai reikalingi. O fitoestrogenai gali būti itin naudingi moterims vyresniame amžiuje. Žinoma, soja neturėtų būti valgoma kasdien ir itin dideliais kiekiais. Kartais renkantis šiuos produktus organizmas tikrai susitvarkys su neigiamomis sojos ir jos produktų pusėmis.