Socialiniai saitai – pagrindinė futbolo sirgalių agresijos priežastis
Oks­for­do uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai at­li­ko 465 bra­zi­lų fut­bo­lo sir­ga­lius ir iš­siaiš­ki­no, jog ra­di­ka­liai nu­si­tei­kę fa­nai nė­ra ag­re­sy­vūs ki­to­se sa­vo gy­ve­ni­mo sri­ty­se. Ty­ri­mas pri­sta­to­mas žur­na­le Evo­lu­tion & Hu­man Be­ha­viour.

Apklausoje specialistai tyrė psichologinius asmenybės bruožus ir jų santykį su futbolu, sykiu buvo pridėtas socialinės adaptacijos testas.

Rezultatus pristačiusi mokslininkė Martha Newson sako, jog „Tyrimo duomenys rodo, kad chuliganizmas nėra atsitiktinis reiškinys. Futbolo fanų elgesys už sporto sirgalių gaujos ribų ne būtinai disfunkciškas. Pagrinde visa agresija yra sutelkta ir nukreipta į tuos, kas atrodo keliantys pavojų grupei, dažniausiai tai kitos komandos fanai, o kartais ir policija.“

Priklausymas futbolo aistruolių grupei, karštai besidžiaugiančių komandos sėkme, yra faktorius, kurio dėka, akimirksniu kilsteli ir potencialios agresijos laipsnis. Agresija kyla ir todėl, kad aplinka tampa pavojingesnė, atsiranda didesnė rizika tapti konkuruojančių fanklubų taikiniu, tad nuolatos tenka būti kovinės parengties būsenoje [angl. „on guard“, „battle ready“].

Tyrėjai mano, kad jų darbas gali praversti geriau suprantant ne tik sporto, bet ir religinių, politinių ar pagal kitokius interesus susibūrusių grupių narių psichologiją bei agresyvų elgesį.

Mokslininkai spėja, jog toks aršus konkuravimas tarp fanų veikiausiai yra žmonijos evoliucijos dalis. Gentys nuolat kovojo dėl maisto, teritorijos ir patelių ir mes tiesiog matome tokios gentinės psichologijos paveldą sporto fanų subkultūroje.

psichika.eu